Norvegija, kurios kaimynė Rusija dabar yra „pavojingesnė ir labiau nenuspėjama“, šiemet pasieks NATO dviejų procentų gynybos išlaidų tikslą, t. y. dvejais metais anksčiau nei tikėtasi, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas.
2024 metų gynybos biudžetas, kuris, kaip iš pradžių tikėtasi, turėjo siekti apie 8 mlrd. eurų, pavasario biudžeto projekte bus padidintas, po susitikimo su opozicijos lyderiais sakė Jonas Gahras Store.
Darbo partijos deleguotas premjeras nepateikė jokių išsamių skaičių, tačiau sakė, kad jo šalis šiemet pasieks NATO narėms nustatytą tikslą, pagal kurį jos karinėms išlaidoms turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Rusija nėra suinteresuota kariniu konfliktu su NATO nare, – sakė J. G. Store. – Tačiau mums tikriausiai dar ilgai teks turėti reikalą su pavojingesne ir labiau nenuspėjama kaimyne Rusija.“
Ši Skandinavijos šalis 1949 metais buvo viena iš NATO įkūrėjų ir turi 198 km ilgio sieną su Rusija Tolimojoje šiaurėje.
Rusijos karo Ukrainoje fone Norvegijos mažumos vyriausybė balandžio 5 dieną taip pat pristatys baltąją knygą, kurioje bus išdėstyti 2025-2028 metų gynybos planai.
„Norvegija niekam nekelia grėsmės, – pabrėžė J. G. Store. – Tai nėra planas (išprovokuoti) konfliktą, tai planas išvengti konfliktų.“
NATO šiuo metu Šiaurės Europoje vykdo pratybas „Nordic Response“, kuriose dalyvauja apie 20 000 karių. Jose pirmą kartą dalyvauja Švedijos, ką tik įstojusios į Aljansą, kariai.
Trečiadienį Danija pareiškė, kad per penkerius metus padidins savo išlaidas gynybai 5,9 mlrd. dolerių, kad padidintų savo karinį pajėgumą, taip nuo šių metų viršydama NATO karinių išlaidų tikslą.
