Prasidėjus kūrenimo sezonui, ugniagesiai lankosi pas privačių namų savininkus ir tikrina jų krosnis. Būtent dėl netvarkingų krosnių ir kaminų dažnai kyla gaisrai. Nors dėl pandemijos šiemet ugniagesių reidai retesni, daugiau dėmesio skiriama atokiems kaimams. Ten gaisruose žūva beveik tris kartus daugiau žmonių nei miestuose.
Ugniagesiai vizitams į privačių namų kvartalus ir atokesnius kaimus šiemet skiria daugiau dėmesio. Bijoma, kad smarkiai pabrangus dujoms, žmonės nepradėtų kūrenti atliekų.
Tikrinama ir kaip žmonės pasiruošę gaisrams. Nors per kelerius metus dūmų detektoriais aprūpinta dauguma gyventojų, ne visi juos naudoja. Todėl ugniagesiams tenka dovanoti naujų ir dar patiems pritaisyti.
Šaltuoju sezonu ugniagesiai imasi ir kaminkrėčių darbo. Kaminkrėčiai dažniausiai vyksta pas asocialias ir vargingai gyvenančias šeimas ir kaminus valo nemokamai.
„Ir tragedija yra ne tai, kad žmonės asocialūs, tai su jais kalbėti nekalbėti, čia kita tema, bet jie į tai žiūri visiškai skeptiškai ir jiems tai yra visiškai vienodai, – sako Šiaulių ugniagesių atstovas Gintaras Zonis. – Baisiausia, kad tiesiog prie kieto kuro krosnių sienelių pastatytos lovos ir žmonės miega prie tų pačių valymo angų. Ir tai yra labai pavojinga.“
Lietuvoje šiemet kilo apie 6,7 tūkst. gaisrų. Juose žuvo per 60 žmonių. Dauguma gaisrų ir juose žuvusių žmonių – kaimuose. Pagrindinės priežastys – neatsargus rūkymas ir netvarkingos krosnys.
„Žuvusiojo portretas – tai pensinio amžiaus žmogus, gal ir išgeriantis, ir parūkantis. Vieniši gyvenantys“, – sako Šiaulių priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Aidas Čepulis.
Ugniagesiai sako, kad pastaraisiais metais gaisrų statistika gerėja. Pernai kilo mažiausiai gaisrų per 18 metų. Neatmetama, kad tam įtakos turėjo karantinas ir tai, kad žmonės daugiau buvo namuose. Tačiau ugniagesiai sako, kad reidus vykdyti nelengva. Žmonės juos į namus įsileidžia nenoriai.
