Šeštadienio rytą Baltijos valstybėms atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų sistemos, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vyriausiasis patarėjas Darius Buta įspėja – socialiniuose tinkluose plinta netikrų anketų, vadinamųjų botų, skleidžiama Kremliaus propaganda.
„Socialinių tinklų administratoriams rekomenduojame suaktyvinti moderavimą. Ypatingai kalbant apie žiniasklaidos priemonių administratorius. Turime įtarimą, kad siaučia botai su rusiškų naratyvų kupinais komentarais. Jų tikrai stebime ne po vienos žiniasklaidos priemonės įrašais feisbuke“, – Eltai šeštadienio popietę teigė D. Buta.
„Rekomenduojame pasižiūrėti, kas vyksta komentarų skiltyse, ir, įtarus, kad užsiveisė rusiški botai, juos pravalyti“, – ragino jis.
Visgi, NKVC vyriausiasis patarėjas sako, kad po atsijungimo nuo BRELL žiedo Lietuvoje situacija pakankamai rami. Nors, anot jo, ir pasitaikė pavienių incidentų, kai tam tikros įmonės per klaidą išplatino neteisingą informaciją.
„Esame padidinę budrumo lygį, pasirengę reaguoti į bet kokias provokacijas. (…) Kalbant apie informacinius incidentus, Lietuvoje situacija tikrai yra pakankamai rami. Keletas nereikšmingų incidentų buvo, tačiau juos kartu su privačiomis bendrovėmis pavyko išspręsti greitai“, – pasakojo D. Buta.
„Į šiuos atvejus bendrovės sureagavo ir, bent jau pagal šiuo metu turimą informaciją, kažkokios tyčinės veiklos nebuvo. Todėl džiaugiamės sėkminga sinchronizacijos eiga ir mūsų tiek institucijų, tiek įmonių pasirengimu“, – pridūrė jis.
Nuo BRELL žiedo Baltijos valstybės atsijungė šeštadienio rytą
Iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės link ir atsijungė nuo BRELL žiedo. Vėliau savaitgalį jos taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.
Atsijungusios nuo BRELL, Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pastarasis truks iki 14 val. sekmadienį, jo metu bus vykdomi 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
