Rugpjūčio 11-13 dienomis piką pasieks intensyviausias meteorų srautas – Perseidai. Kasmet šiaurinio Žemės pusrutulio gyventojai turi galimybę stebėti įspūdingą reginį – naktinį dangų skrodžiančių meteorų, arba dar kitaip vadinamų, krintančių žvaigždžių, strėles.
Esant palankioms atmosferos sąlygoms ir didžiausiam srauto intensyvumui stebėtojai turi galimybę per valandą suskaičiuoti iki 100 krintančių meteorų. Įprastai jų krinta apie 50 per valandą. Srauto intensyvumas kasmet kažkiek kinta, todėl iš anksto prognozuoti koks intensyvumas bus šiais metais yra gana sunku.
Meteoras tėra tik reiškinys, kurį regime tuomet kai į mūsų Žemės atmosferą iš kosminės erdvės 15-70 kilometrų per sekundę greičiu įskrieja mažos, aguonos ar smėlio grūdelio dydžio kosminės dalelės. Šios dalelės sąveikaudamos su mūsų planetos atmosfera labai įkaista, lydosi ir sublimuoja. Plika akimi dangaus skliaute regimi meteorai įsižiebia 80-110 kilometrų aukštyje virš mūsų Žemės. Jie įprastai greit užgęsta taip ir nepasiekdami Žemės paviršiaus.
Perseidų meteorų srautas yra pakankamai aktyvus. Jis susijęs su milžiniška Swifto Tutlio kometa. Kai Žemė savo orbitoje apie Saulę kerta šios kometos paskleistą dujų, dulkių, ledo dalelių ir nuolaužų šleifą tuo metu įvairaus dydžio kosminės dalelės patenka į Žemės atmosferą taip sukeldamos meteoro reiškinį. Ši kometa yra periodinė. Ji priartėja Saulės link kas 133 metus. Kometos branduolio skersmuo siekia 8 km.
Persėjo srautui priskiriami meteorai atlekia tarsi iš vieno dangaus taško vadinamo radiantu. Jis randasi Persėjo žvaigždyne. Ties ten driekiasi Swifto-Tutlio kometos kelias. Tai dangaus sferos taškas, į kurį žiūrint stebėtojui atrodo, kad būtent toje vietoje randasi meteorų lietaus šaltinis. Stebėtojas regi ta pačia kryptimi lekiančius meteorus, kurių trajektorijos susikerta tame pačiame taške kometos trajektorijos kryptimi. Meteorai įsižiebiantys kitoje dangaus dalyje nepriskiriami perseidams ir yra vadinami pavieniais meteorais.
Kadangi kometos paskleistame dalelių šleife gali būti ir pakankamai stambių nuolaužų neatmetama tikimybė, kad Perseidų meteorų lietaus metu į Žemės atmosferą įskries ir stambesnių kosminių dalelių. Tuomet situacija taps kiek kitokia. Kaip minėjau, aguonos ar smėlio grūdelio dydžio meteorai yra visiškai nepavojingi ir jie užgęsta taip ir nepasiekę Žemės paviršiaus. Didesnės ir stambesnės kosminės dalelės priklausomai nuo masės yra pavojingesnės ir gali pasiekti Žemės paviršių. Meteorų lietaus metu gali pasitaikyti ir meteoritų, kurie pasiekę Žemės paviršių gali padaryti ir nemažai žalos.
Labai įspūdingas reginys yra degančio bolido kritimas. Bolidas yra didelės masės stambus meteoras. Jis sužimba 90-120 kilometrų aukštyje virš Žemės ir užgęsta 40-20 kilometrų aukštyje. Stebėtojai bolido kritimo metu danguje regi ugnies kamuolį paliekantį po savęs ilgą dūminę uodegą. Deja bolidais verta ne tik grožėtis, jie taip pat gali kelti grėsmę. Kai kurie didelės masės bolidai sudega nepilnai ir jų skeveldros pasiekia Žemės paviršių.
Po žvaigždėtu rugpjūčio dangumi suvilioti krintančių žvaigždžių nepamirškime, kad mūsų Žemė skrieja kosmine erdve, kuri toli gražu nėra tuščia, nors ir be galo graži ir įspūdinga, tačiau kiekvieną akimirką pilna pavojų. Nepamirškime ir tai, kad mes patys esame šios didingos Visatos dalimi.
