NASA praneša, kad naktiniame danguje galėsime išvysti pro Saulės sistemą skriejančią kometą.
Pirmiausia šią kometą, dar spalio mėnesį, pastebėjo NASA NEOWISE misija. Kometos skriejimo trajektorija eina saugiu atstumu nuo mūsų Žemės ir juda link Saulės. Visgi, ji bus tokia ryški, kad iki sausio 14 d. jos stebėjimui pakaks žiūronų ir giedro nakties dangaus, praneša sciencealert.com.
Visgi prognozuoti kometų matomumą yra labai sunku, nes jos yra sudarytos iš ledo, dulkių ir uolienų, o vis artėdamos link Saulės, jos sparčiai kaista ir atsikratydamos jas sudarančiomis medžiagomis, paskui save palieka įspūdingo grožio dulkių „uodegą“. Tokie jų sudėties pokyčiai gali sparčiai pakeisti ir tai, kaip ryškiai kometą matome naktiniame danguje – kartais jos yra ryškesnės, o kartais – blankesnės.
Mokslininkai vis dar neturi pakankamai informacijos apie kometą C/2016 U1 NEOWISE, tačiau jie spėja, kad jos orbita aplink Saulę gali trukti net milijonus metų, kas reikštų, kad tai pirmasis kartas, kai ši kometa skrieja pro vidinę Saulės sistemos dalį. Ir, žinoma, paskutinis kartas kai mes ją regėsime per savo gyvenimo šioje planetoje metus.
Šią savaitę ji, keliaudama link Saulės, pro Žemę praskries už 140 milijonų kilometrų. Tai yra maždaug 350 kartų didesnis nuotolis, negu tas kuris skiria mūsų planetą ir Mėnulį. Taigi realios galimybės susidurti nėra.
Jeigu susidomėjote galimybe stebėti šios kometos skrydį, tuomet jos dairytis reikėtų pietrytinėje dangaus pusėje, netrukus prieš aušrą. Pačiame savo ryškume, kometa C/2016 U1 NEOWISE, praskries pro Gyvatnešio žvaigždyną link Gyvatės ir Šaulio žvaigždynų.
Galimybė išvysti dar vieną paslaptingą objektą
NASA NEOWISE misija paskelbė ir apie kito paslaptingo dangaus objekto atradimą, kuris artimiausiomis savaitėmis praskries mūsų kaimynystėje. Šis objektas, tai 2016 WF9, kuris praskries apsuptas asteroido ir kometos. Visgi aiškiai įvardinti koks tai objektas mokslininkai dar negali.
Priešingai nei ledinės kometos, asteroidai yra sudaryti iš metalo ir uolienų, taigi skriedami link Saulės jie paskui save nepalieka spindinčių dulkių tako. Panašu, kad 2016 WF9, yra vienas iš šių atvejų.
Iki šiol žinoma tik tai, kad 2016 WF9 yra ganėtinai didelis objektas, kurio skersmuo siekia iki 1 km. plotį. Jis taip pat išskirtinai tamsus, galintis pasigirti vos keliais procentais paviršiaus, kuriuos pasiekia atsispindi šviesa. Tai galėtų paaiškinti, kodėl šis darinys nebuvo pastebėtas iki šiol.
Mokslininkai stengsis surinkti kuo daugiau informacijos
Priešingai nei kometa C/2016 U1, objektas 2016 WF9 greta mūsų planetos praskrieja reguliariai. Jo tolimiausias taškas nuo Saulės yra aplink Jupiterio orbitą ir kas 4,9 metų jis atkeliauja link Saulės, o prieš pat nutolstant jis spėja „pasisupti“ ir Žemės orbitoje.
Būtent tai įvyks ir šių metų vasario 25 d., kuomet šis objektas praskries už 51 milijono kilometrų nuo mūsų planetos. Šiam kartui, šis atstumas nėra toks menkas, kad keltų nerimą, tačiau mokslininkai įdėmiai stebės jį ir bandys surinkti daugiau informacijos apie jo struktūrą ir galimai ateityje jo keliamą grėsmę Žemei. Tikimasi, kad jie taip pat galės įvardinti ar tai kometa, ar asteroidas.
