Dėl karo Ukrainoje nepaprastoji padėtis Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pratęsta iki gegužės 2-osios imtinai.
Antradienį už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 16, susilaikė 27 parlamentarai.
„Noriu paagituoti palaikyti šitą poziciją tikėdamasis, kad tai bus trumpai, ir, tikėkimės, kad paskutinį kartą. Aš norėčiau priminti, kad praėjusių metų kovą Seimui balsuojant dėl nepaprastosios padėties buvo įvairių gąsdinimų, kurie nepasiteisino, veikė visi demokratiniai procesai“, – prieš balsavimą sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Praėjusią savaitę pateikdama Seimui nutarimo projektą premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tai turėtų būti paskutinis Vyriausybės prašymas pratęsti nepaprastąją padėtį.
Ji teigė, kad nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, tad pratęsimo reikėtų, kol jie bus priimti.
Nepaprastoji padėtis dabar baigia galioti ketvirtadienį, kovo 17-ąją, 24 valandą. Pagal nutarimo projektą, ji būtų pratęsta iki gegužės 2-osios 24 valandos.
Seimui praėjusią savaitę taip pat buvo pateikti projektai, kuriais būtų įstatymo lygiu įteisintas neteisėtų migrantų apgręžimas, ribojimai atvykti Rusijos piliečiams, griežtesnė vizų išdavimo tvarka.
Nutarime dėl nepaprastosios padėties numatyta, kad šis režimas galioja Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, lieka nuostata į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.
Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Baltarusiams, kaip ir rusams, liko galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.
Taip pat palikta migrantų apgręžimo politiką nusakanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata netaikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.
