Nors augalai nejaučia skausmo, tačiau yra itin jautrūs aplinkos informacijai. Jie geba komunikuoti, atbaidyti priešus, pasidalinti medžiagomis su kitais arba net slopinti konkurentus.
Maža to, jie moka įspėti apie gresiantį pavojų kitus augalus. Turbūt visi žinome, kaip kvepia šviežiai nupjauta žolė. Šis kvapas – tai signalas apie pavojų: „Šis šieno kvapas – vienas iš tų retų atvejų, kai mes jį pajaučiam, nes nupjaunama masyviai daug žolės. Ir tas išsiskiriantis džiūstančios žolės kvapas kitiems augalams yra streso signalas“, – sako VDU biochemikė prof. dr. Vida Mildažienė.
Augalų komunikacija vyksta ne tik ore skleidžiant įvairius kvapus, bet ir po žeme. Augalų šaknys dirvožemyje išskiria daugybę įvairių junginių, kurie pritraukia bakterijas. „Praktiškai kiekvienas augalas aplink save tokiu būdu sukuria tikrą zoologijos sodą. Didžioji dalis tų organizmų – augalui naudingi, nes gamina tas reikiamas medžiagas, kurių trūksta augimui“, – pasakoja prof. V. Mildažienė.