Panevėžio miesto savivaldybėje vyko kasmetinis Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centro rinkiminis rudens mokinių savivaldų forumas, kurio metu buvo išrinkta naujoji pirmininkė. Ja tapo J. Balčikonio gimnazijos moksleivė, 17-metė Smiltė Paipulaitė.
Į visuomeninę veiklą įtraukė nauji draugai
Smiltė pasakojo, kad į savanorystės kelią ją paskatino žengti nauji draugai, kuriems tai jau nebuvo nauja sritis.
„Pasikeitus mokyklai, pasikeitė ir draugų ratas. Kadangi naujiems draugams savanorystė nebuvo svetimas dalykas, panorau įsitraukti ir aš. Mačiau kaip draugai eina, daro kažką, organizuoja, atsirado noras ir man prisijungti“, – sakė naujoji pirmininkė.
Svarbiausia – mokslai ir naujos pareigos
Šiuo metu Smiltė daugiau veiklų neturi. Pasak jos, ji bando susikoncentruoti į mokslus ir naują etapą Lietuvos moksleivių sąjungoje.
„Praeitais metais turėjau daugiau veiklų, bet dabar stengiuosi susitelkti į tai, kas svarbiausia: mokslus ir pirmininkės pareigas. Tačiau, žinoma, jei kartais vyksta kokie didesni renginiai, stengiuosi padėti, prisidėti prie organizavimo“, – pasakojo mergina.
Savanorystė leidžia atrasti save
„Savanorystė suteikia daug galimybių išbandyti įvairias veiklas, galima daug išmokti ir atrasti save. Juk kai surandi save yra labai gerai, nes nebereikia blaškytis gyvenime. Ateityje tai gali atverti daug durų, padėti atrasti pažinčių. Taip pat stojantiems į aukštąsias mokyklas savanorystė prideda papildomų balų“, – apie savanorystės svarbą pasakojo Smiltė.
Smiltė, savanorystės dėka, susipažino ir su politikais, ir su Lietuvos nuomonės formuotojais. Tad, pasak jos, ieškantiems pažinčių – savanorystė geriausias kelias.
Komanda – kaip šeima
„Įsitraukusi į moksleivių sąjungą tikrai negalvojau, kad visi taip draugiškai bendrausime, bet dabar esame kaip šeima. Prisijungti prie šios komandos, buvo vienas geriausių mano sprendimų“, – sakė mergina.
Ji džiaugiasi, kad komanda padės įgyvendinti ir visus užsibrėžtus tikslus, kurių, žengdama į šias pareiga, ji sugalvojo išties daug.
„Skatinsime didesnį bendradarbiavimą tarp mokinių savivaldų, sieksime, kad moksleiviams būtų suteikta kuo daugiau naujų galimybių atrasti ir gerinti formalią ir neformalią veiklą. Taip pat viešinsime mūsų veiklą jaunų žmonių tarpe. Kol kas tiek, o tikslų, su laiku atsiras dar daugiau!“, – atviravo Smiltė.
Baimę įveikė didelis noras
„Pradėjusi savanoriauti moksleivių sąjungoje išbandžiau save įvairiausiose srityse, įgijau daug žinių, patirties, o praėjusių metų rugpjūtį, visuotinio savanorių susirinkimo metu, bendru nutarimu, buvo nuspręsta, kad aš būsiu programų komiteto koordinatorė. Vėliau iškėliau savo kandidatūrą ir tapau pirmininke. Tiesiog mačiau, kad per šiuos metus daug išmokau, tobulėjau ir jaučiau, kad galiu save išbandyti šiose pareigose. Nemeluosiu, buvo abejonių, bet buvo dar didesnis noras tai išbandyti ir jis nugalėjo visas baimes“, – savo sprendimu džiaugėsi Smiltė.
Svarbu neabejoti savimi
Paklausta, ar nebijo prisiimti tiek atsakomybės, mergina tikino, kad baimės tikrai yra, bet svarbu neabejoti savimi. „Šiuo metu šiek tiek baisu, bet manau, kad laikui bėgant viskas susitvarkys ir įgausiu dar daugiau patirties. Svarbu neabejoti savimi!“, – sakė ji.
Merginos šūkis – „Viskas yra ir bus gerai!“. Tai puikiai atspindi jos požiūrį ir drąsą žengiant į šias pareigas. „Visada yra geresnių ir blogesnių dienų, kartais atrodo, kad nieko nesugebu, kad kažkas nepavyks, bet galiausiai viskas būna gerai, nes svarbiausia – nusiteikimas“, – teigė Smiltė.
Labiausiai didžiuojasi savimi
Smiltė tikino, kad veiklos, kuria ji labiausiai didžiuojasi, įvardyti kol kas negali, tačiau teigė, kad šiai dienai ji labiausiai džiaugiasi savimi.
„Kažkokios veiklos negaliu įvardyti, bet šiuo metu labiausiai didžiuojuosi savimi, nes aš išdrįsau, aš padariau. Prieš kelis metus net nebūčiau pagalvojusi, kad būsiu šioje vietoje. Būčiau galvojusi, kad tai ne man, aš to nesugebėsiu. Seniau nebuvo to pasitikėjimo savimi. Bet man augant, laikui bėgant, viskas pasikeitė: įgijau naujų savybių, įgūdžių, kurie privedė prie to, kur esu dabar. Džiaugiuosi, kad perlipau per save“, – džiaugėsi pirmininkė.
Smiltė skatina ir kitus moksleivius prisijungti prie savanorių komandos. „Jei yra noras, reikia eiti ir daryti. Suprantama, kad yra baisu ir kyla abejonių, bet neišbandžius, nesužinosi. Todėl svarbu eiti ir daryti!“, – drąsino ji.
