2015-aisiais Lietuva litą pakeis euru, taip prisijungdama prie 18 kitų šalių klubo. Po to euro zona kurį laiką nebesiplės, nes 2 metų trukmės įsivedimo procedūrą pradėjusių šalių daugiau nėra. Oficialiais duomenimis, euro įvedimas Lietuvos ekonomikai kainuos iki 1 milijardo litų, be to, dar laukia maždaug 8,5 milijardo litų dydžio įsipareigojimai stabilumo fondui. Ar tai investicija, grįšianti su kaupu? Bandome pažvelgti giliau į tai, kaip euras pakeičia šalių gyvenimus.
Didžiausios baimės ir patogumai
Dažniausia lietuvių baimė – kad pakeitus valiutą kils kainos. Valdžia pasirūpino priimti įstatymus, draudžiančius kelti kainas euro įvedimo dieną, taip pat pasiūlė Geros verslo praktikos memorandumą, konkursą „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“, kuriame dalyvavo ir Panevėžys.
Prie Geros verslo praktikos memorandumo prisijungė ir nepiktnaudžiauti euro įvedimu viešai įsipareigojo per 4200 Lietuvos įmonių ir įstaigų. Kol kas jos aktyviausios Ignalinoje, Rietave ir Druskininkuose. Tarp penkių didžiųjų miestų socialiai atsakingo verslo iniciatyvą labiausiai palaiko Kauno įmonės. Panevėžys – antras. Iš 5 didžiųjų miestų savivaldybių sąžiningiausi verslininkai Kauno mieste (1,42 koeficiento, prisijungė 760 ūkio subjektų). Antras – Panevėžys (atitinkamai 0,96 ir 137), toliau – Šiauliai, Klaipėda ir Vilnius.
„Sąžiningo verslo“ koeficientas – memorandumo dalyvių konkrečioje savivaldybėje procentinė dalis, padalinta iš čia esančių įmonių dalies. Konkursą laimės savivaldybė, turėsianti didžiausią „Sąžiningo verslo“ koeficientą. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti iki gruodžio 27 dienos.
Tiesa, amžinai vienodų kainų jie neišlaikys: kainas pakelti verslininkai gali prieš arba po euro įvedimo. Tačiau bijoti, kad kainos išsyk susilygins su Vokietija ar Prancūzija (o atlyginimai – ne), nereikėtų. Ir dabar euro zonos šalyse kainos smarkiai skiriasi, o jas diktuoja rinka, pragyvenimo lygis. Staiga dvigubai pabranginti prekių verslininkams tiesiog neapsimokės, nes pirkėjai jų nepirktų.
Ekonomistai, vertindami šalių brangumą, mėgsta lyginti „McDonald‘s“ kainas – mat šie restoranai visur tokie patys ir mėsainiai vienodi. Estijoje, kuri 2011 m. sausį įsivedė eurą, „Big Mac“ kaina 2011 m. birželį dar buvo 2,20 euro, bet iki 2013 m. šoktelėjo iki 2,75 euro. Tačiau ji liko viena žemiausių euro zonoje. Brangiausioje Suomijoje „Big Mac“ kainuoja maždaug 1,5 euro brangiau nei pigiausioje Graikijoje.
O minimalios algos ir pensijos priklauso ne nuo valiutos, bet nuo valdžios sprendimų. Tačiau tuos sprendimus riboja ekonomikos būklė: kaip ir žmogus, taip ir valstybė negali ilgai išlaidauti daugiau nei uždirba, neįbrisdama į skolas.
Didžiausias patogumas, kurį tiesiogiai patirs lietuviai, – nebereikės keistis pinigų išvažiavus, tarkime, į Latviją, be to, supaprastės ir tarptautiniai bankiniai pervedimai. Dėl to palengvės ir su partneriais iš Europos Sąjungos šalių dirbančių verslininkų veikla.
Sava valiuta gali išgelbėti nuo krizės?
Tačiau vertinti eurus tik kaip banknotus, monetas ar banko sąskaitos eilutes – klaidinga. Eurą įvedusiose valstybėse paprasti žmonės dažnai net nesupranta, kaip smarkiai naujoji valiuta pakeičia jų gyvenimus.
Atsisakydama savo valiutos valstybė praranda ir dalį laisvės: galimybę kontroliuoti valiutos kursą. O nuo valiutos kurso priklauso galimybės eksportuoti ir importuoti, pritraukti turistus. Kuo žemesnis valiutos kursas – tuo pigesnės užsieniečiams yra tos šalies prekės ir tuo daugiau jie nori jų pirkti. Toms prekėms gaminti ir parduoti samdomi darbuotojai – taigi mažėja nedarbas.
Tokiu būdu žemesnis valiutos kursas gali net padėti ištverti pasaulinę krizę. Prisiminkime, kaip per ekonominį nuosmukį lietuviai važiuodavo apsipirkti į Lenkiją – ten buvo labai pigu todėl, kad zloto kursas buvo žemas. Lenkiškas prekes tada pirkom ne vien mes. Ir tuo pat metu, kai didžioji Europos Sąjungos dalis verkšleno dėl prastėjančio gyvenimo, Lenkijos ekonomika nuolat augo.
Lietuva „piniginės laisvės“ ir dabar turi mažai
Kodėl tada per krizę nesumažėjo lito kursas? Todėl, kad Lietuva savo „piniginės laisvės“ atsisakė jau seniai. Nuo pat 2002 m., kai litas susietas su euru, Lietuvos bankas dirbtinai rūpinasi, kad mūsų valiutos kursas kiltų ir leistųsi tik kartu su euro kursu, nepriklausomai nuo jokių rinkos sąlygų. Vienintelė laisvė, kurią dar buvome pasilikę, – galimybė atsieti litą nuo euro ar jį devalvuoti. 2015 m. nebeturėsime ir jos.
Tradiciškai kiekviena valstybė turi savo valiutą. Mat jeigu viena valiuta dalijasi kelios skirtingos valstybės, pasitaiko atvejų, kai vienoms šalims būtina, kad kursas kristų (nes jų prekių užsieniečiai neperka), o kitos eksportuoja taip puikiai, kad kursas tik kyla. Per pastarąją krizę tarp pirmųjų buvo Graikija, tarp antrųjų – Vokietija. Galiausiai nukentėjo visi, nes krizę geriau atlaikiusios šalys buvo priverstos remti jos sužlugdytąsias. Jeigu šios nebūtų įsivedusios euro, tos paramos galbūt nebūtų reikėję.
Tačiau sakyti, kad šalis su nuosava valiuta nepatirs krizių, jokiu būdu negalima: „valiutos valdymo“ galią turėdama valdžia gali priimti ir neteisingus sprendimus. Vengrija turi laisvą pinigą forintą, bet jos ekonomika tebesmunka.
Pigesnės paskolos – lazda dviem galais
Narystė euro zonoje leidžia valstybei skolintis mažesnėmis palūkanomis. Jeigu pasiskolintus pinigus politikai sėkmingai investuoja – pavyzdžiui, sukuria infrastruktūrą, kuri pritraukia užsienio turistus, tai iš mažesnių palūkanų galima gauti labai daug naudos.
Deja, yra ir kita medalio pusė: kai palūkanos menkutės, politikams atrodo kone nuodėmė nepasiskolinti „pravalgymui“. Iš skolintų milijardų didinamos pašalpos, rengiami milžiniški nuostolingi projektai – tokie, kaip Atėnų olimpinės žaidynės. Nuolat augančios skolos galiausiai vis vien prislegia piliečių pečius ir, kai ekonomika nustoja augusi, jų grąžinti tampa beveik neįmanoma – taip ir atsitiko Graikijoje. Kai galiausiai tenka „veržtis diržus“, tai būna psichologiškai daug sunkiau, negu turtėti iš lėto, bet negrįžtamai (be skolų ir krizių).
Ar euro įvedimas naudingas?
Oficialiame euro įvedimui Lietuvoje skirtame tinklalapyje kalbama, esą kelių milijardų investicija iki 2012 m. atneš 40 mlrd. litų naudos. Ar šis optimistinis scenarijus teisingas? Niekas neatsakys ir negali atsakyti. Euro zona tam pernelyg milžiniškas mechanizmas. Tie, kurie krizės išvakarėse Lietuvoje žadėjo, kad ekonomika vis augs ir augs, juk nebūtinai melavo piktybiškai – tiesiog pasaulio ekonomiką prognozuoti ne lengviau nei žemės drebėjimus ir cunamius.
Viena aišku: kartu su euru ateina ne tik lengvai apčiuopiama nauda ir išlaidos, bet ir didesni pavojai horizonte. Ar pavyks jų išvengti, nuo mūsų pačių ir mūsų išsirinktos valdžios priklausys mažiau. Didesnį laivą per siaurą sąsiaurį išplukdyti sunkiau, bet jeigu pavyksta – ir krovinys nugabenamas didesnis. 2015 m. sausio 1 d. „kapitono raištį“ siunčiame į Europos centrinį banką Frankfurte.
VERTA ŽINOTI
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus įvestas euras.
Nuo sausio 1 iki 15 d. už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, bus galima atsiskaityti ir litais, tačiau grąžą gausite tik eurais. Nuo sausio 16 d. atsiskaityti bus galima tik eurais.
Nuo sausio 1 d. litai bus keičiami nemokamai 3,4528 lito už 1 eurą kursu. Grynuosius pinigus nemokamai keis: komercinių bankų skyriai, kurie atlieka grynųjų pinigų operacijas (iki liepos 1 d. – visi skyriai, antrą pusmetį – dalis, jie bus nurodyti vėliau atskirai); Lietuvos pašte ir kai kuriose kredito unijose (iki kovo 1 d.); Lietuvos banke (visą laiką).
Kortelėse ir sąskaitose esantys litai bus pakeisti automatiškai ir nemokamai.
Nepamirškite – nė viena valstybinė ar kita institucija nesiūlys keisti pinigų gatvėje, namie, neprašys sąskaitų numerių, neregistruos litų ar eurų serijų numerių. Dėl euro įvedimo jūsų sąskaitos numeris nesikeis, o sąskaitoje esantys litai į eurus bus keičiami automatiškai. Primename, kad nei bankai, nei valstybinės institucijos nereikalauja telefonu pasakyti prisijungimo kodų, slaptažodžių ar kitų panašių duomenų. Įtarę apgaulę skambinkite telefonu 112.
Grynieji pinigai
Šiuo metu visoje euro zonoje cirkuliuoja vienodi septynių nominalų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500) eurų banknotai. Juose pavaizduoti skirtingų Europos istorijos laikotarpių architektūriniai stiliai, kiekvienas banknotas yra skirtingos spalvos ir dydžio. Banknotus lengva atpažinti sutrikusio regėjimo žmonėms. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnis banknotas. Dideli, lengvai įskaitomi nominalo skaičiai banknoto averse atspausdinti storesniu dažų sluoksniu, kad juos būtų lengva apčiuopti. Perbraukite pirštu per banknotą. Pajusite, kad priekinėje jo pusėje kai kurios vietos yra storesnės. Ant naujųjų 5 ir 10 eurų banknotų kairiojo ir dešiniojo kraštų yra trumpų iškilių brūkšnelių. Ant 200 eurų banknoto tokie brūkšneliai yra prie apatinio priekinės pusės krašto, ant 500 eurų banknoto – prie dešiniojo.
Šiuo metu naudojamos aštuonių nominalų (1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1 bei 2 eurų) apyvartinės monetos. Jos galioja visoje euro zonoje. Kiekviena moneta turi bendrąją ir nacionalinę puses. Bendrojoje – Europos žemėlapis ir nominalas. Nacionalinę lietuviškų euro monetų pusę puoš Vytis. Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos bus iškaldinti žodžiai „Laisvė, vienybė, gerovė“.
Kaip įvedus eurą pasikeis socialinių išmokų mokėjimo tvarka?
Išankstinės socialinio draudimo senatvės pensijos, socialinio draudimo senatvės pensijos, socialinės pašalpos ir kita piniginė socialinė parama, valstybinės pensijos, šalpos išmokos, našlių pensijos ir kitos valstybinės išmokos už praėjusį mėnesį bus mokamos eurais. Nė viena nesumažės.
Kaip bus su pensijomis?
Pensija bus mokama eurais. Ji bus perskaičiuota automatiškai, apvalinant gyventojų naudai. Pačiam senjorui dėl to nereikės nieko daryti.
Kokio dydžio pensija bus mokama eurais?
Paaiškės, kai Vyriausybė patvirtins bazinės pensijos, draudžiamųjų pajamų ir kt. reikalingus dydžius eurais. Apytiksliai pensiją eurais galima apskaičiuoti dabar gaunamą sumą padalinus iš 3,4528.
Ar socialinio draudimo pensijos, pašalpos, nedarbo išmokos bus apvalinamos iš litų į eurus?
Jos bus ne automatiškai suapvalinamos, o perskaičiuojamos. Žmogui pačiam dėl to kreiptis nereikės, perskaičiuos „Sodra“.
Kaip gyventojai bus informuojami apie gaunamų išmokų dydį eurais?
Tuos, kuriems pašalpos pristatomos į namus arba išmokamos per mokėjimo įstaigą (AB „Lietuvos paštas“), planuojama informuoti nurodant būsimos pensijos dydį ant išmokos išmokėjimo kvito.
Kaip reikalingą informaciją gaus vieniši pagyvenę ir neįgalūs žmonės?
Visą informaciją turi suteikti juos globojantys socialiniai darbuotojai, kurie teikia pagalbą ir socialinę globą namie.
Kur galima rasti svarbiausią informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje?
Interneto svetainėje www.euras.lt arba skambinti nemokama telefono linija 8 800 34528.
