Nuo rugsėjo nelyginėse klasėse bus pradėtos diegti atnaujintos ugdymo programos, todėl šiuo metu rengiami ir nauji lietuvių kalbos ir literatūros vadovėliai. Vadovėlių rengėjai ir leidėjai eilinį kartą susiduria su didelėmis išlaidomis mokant honorarus už autorines lietuvių rašytojų teises. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) teigia nesvarstanti kompensuoti vadovėlių rengėjų patiriamų išlaidų už autorines teises, tačiau leidėjai tikina – diskusijos šia tema reikėtų. Pasak „Baltų lankų“ leidyklos vadovo Sauliaus Žuko, nemokamai gauti kūrinių leidėjai nesitiki, tačiau norėtų, kad honorarai būtų adekvatūs.
„Kad nemokamai tai čia niekas nesvajoja, bet kad būtų sveiko proto ribose tie mokėjimai. Mes mokame, ir mes mokame daug. Tiek ir už vizualinę medžiagą – nuotraukas, iliustracijas, tiek už tekstus“, – apie honorarus, mokamus lietuvių ir užsienio rašytojams bei jų artimiesiems, Eltai pasakojo S. Žukas.
„Aišku, yra ir tokių gana žiaurių situacijų, kada leidyklos, kurios šiuo metu turi rašytojų autorines teises nusipirkę, kelia aukštus įkainius, ir tai brangina vadovėlius“, – pridūrė jis.
S. Žukas pabrėžė, kad sumokėti autoriams ar jų atstovams už vadovėliuose naudojamas kūrinių ištraukas nėra problema. Daug sunkiau yra sutarti dėl adekvačios kainos. Anot leidyklos vadovo, šiuo metu atnaujinant vadovėlius ir tuo pačiu įtraukiant naujus kūrinius, susiduriama su rašytojų atstovų trūkumu.
„Autorinės teisės yra kažkieno intelektualinė nuosavybė ir kiek tai lemia įstatymas, to įstatymo reikia laikytis. Čia visiškai natūralu, nematau jokios problemos, tai mes ir darom. Problema yra ta, kad kainos yra kosminės“, – pabrėžė leidyklos vadovas.
„Yra kitas dalykas, su kuo esame susidūrę – yra palikuoniai kokio rašytojo, jie tarpusavyje nesutaria, kiek reikia mokėti. Taip sakant, nėra, kas atstovauja. Tai dar viena problema, ypač dabar, kai kur kas daugiau kūrinių įsilieja į literatūros programas, tai yra labai aktualu“, – pasakojo S. Žukas.
Literatūrologo S. Žuko teigimu, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) finansinės pagalbos nesitikima. Pasak jo, ministerijai reikėtų inicijuoti ir suorganizuoti diskusiją autorių teisių tema – gal tai padėtų rašytojų atstovams ir leidėjams susitarti dėl mažesnių kainų.
„Aišku, čia galėtų ministerija nebent tokią diskusiją suorganizuot šita proga“, – akcentavo S. Žukas.
Kai kurių autorių atstovai neleidžia naudoti kūrinių ištraukų
Kaip pasakojo S. Žukas, atnaujinus ugdymo programas buvo įtraukti nauji rekomenduojami literatūros kūriniai, kurių mokyklų bibliotekose – nėra. O kai kurių rašytojų atstovai neleidžia leidėjams į naujus vadovėlius talpinti kūrinių ištraukas.
„Pagal naujas programas siūloma daug naujų literatūros kūrinių – tame tarpe šiuolaikiškų, kas mokiniams yra tikrai įdomu, kas juos domina ir ką jie norėtų skaityti. Bet šitų kūrinių, atsiradusių programoje, nėra bibliotekose, nes nėra skirta pinigų bibliotekų informavimui. Mes turime programoje gerus kūrinius, bet kai kurie nepasiekia mokyklų“, – teigė S. Žukas.
„O vadovėliuose mes galime pateikti tik ištraukas. Pavyzdžiui, Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“. Atstovaujantys Selindžerį, saugantys jo autorines teises, neleidžia daryti ištraukų“, – pažymėjo jis.
Anot leidyklos vadovo, vienos lietuvių rašytojos, kurios jis nepanoro atskleisti, kūrybos neleidžia naudoti lietuvių kalbos pamokose, rengiant moksleiviams užduotis.
„Pavyzdžiui, žinomos vaikų ir paauglių rašytojos leidėjai neleidžia naudoti kūrybos kalbos pamokose, kur reikia įrašyti kokią raidę ar trūkstamą žodį, kad nebūtų darkoma klasikės kalba“, – sakė literatūrologas.
„Bet tos klasikės kalbos, jei nori cituoti arba dėti ištrauką, visais atvejais turi gauti ir užsienio sutikimą, ir lietuvių leidėjo sutikimą ir vertėjo sutikimą. Ir tada moki faktiškai visiems trims. Dėl to brangsta vadovėliai“, – pabrėžė S. Žukas.
Jis pridūrė, kad anksčiau už kūrinių ištraukas nereikėdavo mokėti, užtekdavo gauti kūrėjų ar jų atstovų sutikimą.
„Anksčiau būdavo dar prieš 10–15 metų, jeigu yra leidinys skirtas edukacijai, tai tada reikėdavo gauti sutikimą pačių autorių arba jų palikuonių, bet nereikėdavo mokėti, nebent išimtiniais atvejais. O dabar reikia visus honorarus mokėti“, – sakė S. Žukas.
NŠA: kūrinių citavimas vadovėliuose yra leidyklos atsakomybė
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) teigimu, kūrinių naudojimas vadovėliuose yra leidyklos atsakomybė ir ji pati turi spręsti autorių teisių suderinimo klausimus.
„Kūrinių naudojimas ar citavimas vadovėliuose yra leidyklos atsakomybė ir ji turi spręsti autorių teisių suderinimo klausimus. Tik patys autoriai ar jų teisių turėtojai gali suteikti teisę naudoti jų kūrinius“, – Eltai perduotame komentare teigė agentūra.
„Kūrinius vadovėliuose galima cituoti taip, kaip leidžia Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas. Jei vadovėlių leidėjai nori naudoti visą kūrinį, tai patys turi derinti su jų autoriais“, – pridūrė NŠA.
Agentūra sako nesvarstanti leidėjų išlaidų kompensavimo.
„Nacionalinė švietimo agentūra nesvarsto galimybių kompensuoti ar padengti vadovėlių leidėjų patiriamas išlaidas už autorines teises“, – pabrėžė NŠA.
