Naujos nuotraukos ir duomenys gauti iš „New Horizons“ zondo įrodo, kad „Ultima Thule“ yra binarinis darinys, pirmąsyk tyrinėtas kosminio zondo pagalba.
Beje, daug kas jį praminė skriejančiu sniego seniu, dėl tokios jo formos.
Ankstyvą Naujųjų metų dieną „New Horizons“ praskriejo už 3540 km. nuo „Ultima Thule“ ir tai tapo pačiu tolimiausiu planetiniu praskriejimu istorijoje.
Koiperio juostos objektas šiuo metu nuo Saulės yra nutolęs per 6,4 milijardus kilometrų.
Mokslininkai negalėjo patvirtinti šio praskriejimo fakto net kelias valandas po jo įvykimo.
Prireikia ilgo laikotarpio, kol duomenys kosmosu nukeliauja milijonus kilometrų, o pirmosiose NASA mokslininkų gautose nuotraukose objektas atrodė esantis neaiškios, žemės riešuto formos, rašo upi.com.
Tačiau po kelių dienų NASA mokslininkai pasidalino naujai parsisiųstais duomenimis, kurie šį tolimą objektą atvaizdavo kur kas didesne raiška.
Naujos nuotraukos ir duomenys patvirtino, kad ši smarkiai įšalusi kosmoso uoliena yra sudaryta iš dviejų susijungusių, rutulio formų kūnų.
Nors „Ultima Thule“ susiformavo prieš daugybę milijardų metų, jis išlieka pirmykštis, regis nepažymėtas krateriais. Kadangi jis yra taip smarkiai nutolęs nuo Saulės, dėl to išlieka stipriai įšalęs.
Mokslininkai mano, kad objekte gali būti išlikę ankstyvosios Saulės sistemos cheminių pėdsakų.
Tyrėjai viliasi, kad pavyks išsiaiškinti jo sudėtį, kaip jis susiformavo, ar turi palydovų ir atmosferą ir pan. Visi šie dalykai padės išsiaiškinti apie pirmines formavimosi sąlygas Saulės sistemoje.
Mokslininkai mano, kad „New Horizons“ turi pakankamai kuro, kad per artimiausią dešimtmetį Koiperio juostoje galėtų aplankyti dar vieną objektą.
Misijos mokslininkai dirba ties papildomu finansavimu, o kol kas turi sočiai „Ultima Thule“ duomenų, kuriuos reikia dešifruoti.