Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovauti pradeda 44 metų pulmonologas ir buvęs ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus. Jis laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtą konkursą. Iš Naujosios Akmenės kilęs gydytojas pamilo ne tik Panevėžio ligoninę, bet ir Aukštaitijos sostinę, įleido čia šaknis.
Nors patirties vadovavimui turi – išdirbo daugiau kaip šešerius metus pavaduotoju medicinai, puikiai suvokia, kad darbas, vadovauti vienai didžiausiai Lietuvos ligoninei, bus sudėtingas ir pilnas rizikos. Tačiau vadovauti įstaigai Mindaugas Vaitkus nusiteikęs, nebodamas įvairių netikėtumų.
– Laimėjote konkursą, pradedate vadovauti Respublikinei Panevėžio ligoninei. Kokių permainų galima tikėtis? Gal jau esate jas numatęs?
– Didelių permainų nepatirs nei pacientai, nei darbuotojai, kurie dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Vienas pagrindinių tikslų – bendravimo ir bendradarbiavimo ne tik su pacientais, bet ir tarp darbuotojų – nuo administracijos iki gydomųjų bei pagalbinių skyrių gerinimas. Šioje ligoninėje dirbu ne pirmi metai ir iš medicininės pusės žinau, kas ir kaip yra.
– Sakote, didelių permainų, bet, kaip ir kiekvienoje įstaigoje, ypač medicinos, rizikų išvengti sudėtinga. Tad kaip bus su rizikomis?
– Rizikų visur pakanka, o tuo labiau ligoninėje. Ligoninės misija – teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau paslaugų negali teikti pastatas ir šiuolaikinė įranga. Todėl svarbiausias dalykas – darbuotojai. Pati pagrindinė ligoninės rizika, kaip į Panevėžio krašto ligoninę pritraukti jaunus medikus, slaugytojus. Kaip naujam vadovui, tai – prioritetas.
Kita rizika, Lietuva ruošiasi ekstremalioms situacijoms, grėsmėms. Ligoninė privalo tam pasiruošti, nes nežinai, kada ir kokia grėsmė gali ištikti. Kiekvienas ligoninės darbuotojas turi žinoti, ką jam teks daryti, kaip elgtis. Tuomet darbų ir įpareigojimų visiems pakaks. Ekstremalios situacijos gali būti įvairios: gaisras, sprogimas, potvynis, karas.
– Kol nėra jūsų minėtų grėsmių, prioritetas – kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Panevėžio krašto ir visos Lietuvos žmonėms?
– Visiškai teisingai, nes Panevėžio ligoninėje gydosi ne tik Panevėžio regiono žmonės, bet atvyksta ir iš visos Lietuvos. Panevėžio ligoninė turi įsigijusi puikią įrangą, bet, kaip jau sakiau, įranga pati savaime nedirba, su ja turi dirbti specialistai, medikai, slaugytojos. Jie turi įrangą valdyti ir teikti kokybiškas paslaugas.
– Panevėžio ligoninė vykdo daug projektų. Vieni jų pradėti vykdyti, kiti beveik eina į pabaigą, o treti planuojami. Ar projektai nesustos, ar jie bus tęstiniai?
– Vienas didžiausių projektų – pastatyti naują Infekcinės klinikos pastatą. Beje, šis projekto vykdymas prasidėjo dar kovido metu. Tuomet nustatyta, ko labiausiai ligoninei trūksta – reikia naujo Infekcinės klinikos modelio. Juolab kad pati infekcinė liga jau yra grėsmė ir paaiškėjo, kaip turi vykti darbas Infekcinėje klinikoje, kaip reikia pasiruošti pandemijos grėsmei. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija, tai suprasdama, pradėjo planuoti, kad prie didžiųjų Lietuvos ligoninių būtų įrengti centrai – Infekcinės ligoninės.
– Kas dar svarbu Panevėžio ligoninei?
– Kitas dalykas, pacientams galima suteikti kokybiškas paslaugas jų neguldant į ligoninę. Tai reiškia, kad žmogus atvažiuoja į gydymo įstaigą, jam suteikiama reikiama paslauga ir pacientas tą pačią dieną gydyti išleidžiamas į namus. Pastebėta, kad žmogui visada geriau gyti namuose, o ne svetimoje vietoje. Esu pats gydytojas ir matau, kad žmonės atvažiavę į ligoninę patiria stresą. Todėl viso pasaulio gydymo įstaigose daroma, kad pacientams suteikus paslaugą – gydomąją arba diagnostinę, jie išleidžiami gyti į namus.
Įvertinę kitų ligoninių patirtį ir stebėdami besikeičiantį paciento diagnostikos ir gydymo kelią priėjome išvadą, kad Panevėžio regione reikia didinti Skubios pagalbos, Reanimacijos skyrius. Tai bene patys didžiausi Panevėžio ligoninės projektai, kuriuos būtina įgyvendinti. Be to, galvoti teks, kaip teikti paslaugas, kai ligoninėje vyks remontai. Valstybinė medicinos įstaiga turi atsinaujinti ir atrodyti ne prasčiau, o net geriau nei privati ligoninė.
– Esate pulmonologas. Ar šiai veiklai laiko užteks, ar teks didesnę laiko dalį skirti administraciniam darbui?
– Liaudiškai tariant, esu plaučių daktaras ir iki šiol dirbu pulmonologu. Man patinka dirbti su žmonėmis, matau jų reakcijas, kai atvyksta konsultacijoms į polikliniką, girdžiu atsiliepimus bei suprantu – esu reikalingas žmonėms. Suvokiu, kad žmonės norėtų, kad ir toliau būčiau gydytojas. Kiek leis galimybės ir jėgos, būsiu gydytojas, nors puikiai suprantu, koks pagrindinis darbas laukia – vadovauti įstaigai. Tačiau stengsiuosi atlikti pulmonologo darbą, nes tai yra mano profesija ir jos nenorėčiau paleisti.
– Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoju medicinai išdirbote šešerius metus. Vadovavimo įgūdžių turite, o ar jų pakaks atlikti ligoninės direktoriaus pareigas? Nebijote?
– Aišku, bijau, bet nebijau prisipažinti. Laimėjau konkursą, praėjau visus etapus ir trauktis nebegaliu. Be to, vadovaujuosi sena patarle, kad „blogas tas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu“. Dar norisi išbandyti save ir įgyti daugiau vadovavimo patirties, nors įgavau jos ir dirbdamas direktoriaus pavaduotoju medicinai.
Antra vertus, būdamas pavaduotoju nemažai bendravau su kolegomis gydytojais ir pastebėjau, kad jie noriai su manimi bendrauja. Jie net padrąsino, pastūmėjo ir klausė, kodėl nedalyvauju konkurse. Vadinasi, kolegos matė manyje, kad galiu būti ligoninės vadovu.
Laimėjus konkursą apėmė euforija, o paskui atsirado ir baimės, bet buvau padrąsintas. Kita vertus, vadovo pareigose nedirbsiu vienas – šalia bus kolegos gydytojai, administracijos darbuotojai, kuriuos pažįstų ne vienerius metus, o jų palaikymas ir yra pats svarbiausias dalykas. Vyks komandinis darbas, o vadovas nuteiks darbui, kad einame tinkama kryptimi. Tačiau komanda turi kritiškai vertinti vadovą ir pasakyti, kokias klaidas jis daro. Juolab kad vadovėlio, kaip tapti vadovu, nėra, bet patirties įgijau dirbdamas Panevėžio ligoninėje – nuo gydytojo iki direktoriaus.
