Dar gegužės pabaigoje Panevėžio miesto savivaldybėje buvo sprendžiamas viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ likimas – spręsti „siauruko“ klausimas susėdo Panevėžio miesto ir rajono, Anykščių rajono savivaldybių vadovai, Seimo narys Antanas Baura, Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus bei naujasis Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovas Mindaugas Jucevičius.
Tąkart buvo aptartas Susisiekimo ministerijos siūlymas Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms tapti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkėmis. Šiuo metu „siaurukas“ yra dviejų dalininkų dispozicijoje – ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybės.
Dar 2017 metais Panevėžio miesto savivaldybės taryba sutiko perimti valstybės, kaip dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, ir kartu su Anykščių bei Panevėžio rajono savivaldybėmis tapti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininke, bet iki šiandien šis klausimas nepajudėjo iš vietos.
Kitaip įsivaizdavo padėtį
Per tą laiką, prieš 9 mėnesius, „siaurukui“ pradėjo vadovauti dabartinis direktorius M. Jucevičius. Jis unikalią, vienintelę Lietuvoje, istorinę įstaigą paveldėjo su tūkstantinėmis skolomis, dėl kurių dabar vyksta ir ikiteisminiai tyrimai bei net ir teisminiai procesai.
VšĮ „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovas naujienų portalui JP prisipažino, kad šiek tiek kitaip įsivaizdavo „siauruko“ padėtį.
„Kita vertus, ir negalėjau žinoti vidinių niuansų. Darbas prasidėjo įprastai – turto perėmimas savo atsakomybei bei kartu perėmiau visus finansinius įsipareigojimus. Perimti teko net 80 tūkst. eurų skolų. Didžioji dalis skolų – 2016-2017 metų, o kita dalis – 2018 metų“, – pradėjo pokalbį M. Jucevičius.
Nemokėjo už paslaugas
Pasiteiravus, kaip susidarė tokios skolos, naujasis viešosios įstaigos vadovas paaiškino:
„Skolos susidarė nevykdžius įsipareigojimų: už tam tikrus darbus, pirkinius ir kitus įsipareigojimus. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai ne visos skolos buvo. Iki šiol dar gauname sąskaitas už 2017-2018 metus, už įstaigai suteiktas paslaugas. Nežinau, kaip buvo tvarkoma buhalterija ir kodėl tokios skolos. Juolab kad paslaugos buvo suteiktos, bet už jas neatsiskaityta. Bėda, kad buhalteriniai dokumentai nebuvo pilnai perduoti, perimant įstaigą.“
Įsiskolinimai padidėjo
Pasak M. Jucevičiaus, nuo 2018 metų vidurio, „siauruko“ buhalteriją pradėjo tvarkyti nauja buhalterė.
„Ji tvarkė tuos dokumentus, kuruos perėmė. Ir jai buvo naujiena, kad vis atsiranda naujos neapmokėtos sąskaitos. Kaltinti jos negali, nes ne jos darbo laikotarpiu tos neapmokėtos sąskaitos išrašytos. Manau, kad mus pasiekė jau visi kreditoriai“, – kalbėjo apie įsiskolinimus M. Jucevičius ir susumavo, kad skolos dabar siekia per 100 tūkst. eurų ir jos pamažu kinta – vienos sąskaitos apmokomos, kitos – atsiranda.
Dirba negailėdami savęs
Viešosios įstaigos vadovas džiaugėsi, kad jo vadovaujamoje įstaigoje pradėjo didėti ir apyvarta.
„Ji jau kur kas didesnė nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Visi organizuojami reisai pelningi. Nepaisant skolų, „siauruko“ traukiniai važiuoja, nes jame dirba atsidavęs kolektyvas. Jie neišsilakstė, nors metų pradžioje vėlavo atlyginimai. Darbuotojai puikiai supranta, jei „siaurukas“ nevažiuos – pinigų nebus. Mylėdami „siauruką“ jie ir dirba negailėdami savęs“, – džiaugėsi ir gyrė „siauruko“ kolektyvą M. Jucevičius ir sakė, kad jis nedidelis – 22 dirbantieji.
Dotacija per menka
„Siauruko“ direktorius sakė, kad Susisiekimo ministerija vieninteliam Lietuvoje išlikusiam siaurajam geležinkeliui išlaikyti metams skyrė 200 tūkst. eurų.
„Kas ketvirtį ministeriją į sąskaitą perveda po 50 tūkst. eurų. Tiesa, anksčiau ministerija „siaurukui“ skyrė kur kas didesnę sumą – 360 tūkst. eurų, bet 2018 metais lėšos buvo sumažintos. Šitai labai trukdo tvarkytis ir vykdyti veiklą, nes su tokia dotacija skolų padengti neįmanoma, o kur dar atlyginimai darbuotojams. Vien atlyginimams per metus reikia daugiau nei 200 tūkst. eurų. Be to, reikia nepamiršti, kad „siaurukas“ nepelno siekianti organizacija ir yra pelno ribos, kurių peržengti negali“, – kalbėjo apie pinigus M. Jucevičius ir sakė, kad jų pagrindinis uždarbis – „siauruko“ reisai, renginiai, šventės.
Pradėti ikiteisminiai tyrimai
Anot viešosios įstaigos vadovo, „siaurukas“ važiuoja kone kiekvieną dieną ir beveik visi reisai vasaros sezonui suplanuoti.
„Kelionės planuojamos iš Panevėžio ir iš Anykščių. Kainos kelionių sudėliotos ir stengiamės dirbti taip, kad lėšų pakaktų atlyginimams ir investuoti į „siauruką“. Be to, ir skolos uodega neleidžia atsikvėpti – kreditoriai amžinai nelaukia. Juolab kad yra teismo sprendimas, o jei nemoki, pasibeldžia antstoliai. Neskaičiavau, kiek antstoliai padidino skolas“, – susirūpinęs pasakojo M. Jucevičius ir tęsė:
„Kadangi skolų našta velkasi nuo 2016 metų antrosios pusės iki 2018-ųjų, o buvęs įstaigos Gintaras Kerbedis iš darbo išėjo 2016 m. vasario mėnesį, tai skolos susidarė, kai „siaurukui“ vadovavo Vismantas Užalinskas, o kultūrinio turizmo vadybininku dirbo Gintaras Šileikis. Neskaičiavau, kada ir kokia skola išaugo. Ji susidarė per 2017-2018 metus. Juolab kad 2018 metais Anykščių rajono savivaldybė inicijavo auditą, o ataskaitą, pradėjęs dirbti, gavau. Nustatyta daug pažeidimų, neatitikimų.
Pagal audito medžiagą pradėti du ikiteisminiai tyrimai buvusiam laikinajam „siauruko“ vadovui. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą galimai „siaurukas“ ir buvo privestas iki tokios finansinės situacijos. Ne pati įstaiga save „suvalgė“, manyčiau, buvo padaryta daug vadovavimo klaidų. Nežinau, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas ir kokie kaltinimai bus pateikti buvusiam vadovui. Vyks teisminis procesas ir bus atsakyta į daugelį klausimų.“
„Siaurukas“ jau turėjo sustoti
Pasiteiravus, gal buvusio vadovo V. Užalinsko vadovavimo klaidos buvo daromas specialiai, jeigu jau jo neskyrė „siauruko“ vadovu, M. Jucevičius nedaugžodžiavo:
„Galbūt, bet tai būtų raganų medžioklė, nežinant tikrosios priežasties, kodėl vienokie ar kitokie veiksmai buvo atlikti. Kaip viešoji įstaiga, „siaurukas“ negali bankrutuoti. Juolab kad nemažai turto yra, bet jos veikla turėjo sustoti jau šių metų pradžioje. Tai neįvyko – „siaurukas“ važiuoja ir tikiuosi šiuos metus užbaigsime sėkmingai – nesugriūsime.“
Svarbus bendras susitarimas
M. Jucevičius naujienų portalui JP pasidžiaugė, kad neseniai dalyvavo susitikime Panevėžio miesto savivaldybėje, kur buvo sprendžiamas „siauruko“ klausimas.
„Susisiekimo ministerija nori atsisakyti „siauruko“ dalininko vaidmens ir perduoti jį trims savivaldybėms: Anykščių, Panevėžio miesto ir rajono. Įdomu tik vienas dalykas, kaip savivaldybės susitars dėl papildomo „siauruko“ finansavimo. Į šitą klausimą atsakyti negaliu. Nežinau, koks bus finansavimas, kaip savivaldybės susitars ir koks kiekvienos indelis bus į „siauruką“. Svarbu žinoti, koks bus realus finansavimas, o ne pažadai.
Be to, neaišku, kiek ilgai „siauruką“ finansuos valstybė. 2020 metais planuojamas tokios pačios lėšos, o kaip bus toliau – negaliu pasakyti“, – aiškino „siauruko“ direktorius.
Tiki „siauruko“ perspektyva
Nežiūrint į visas peripetijas, „siauruko“ vadovas M. Jucevičius tiki viešosios įstaigos ateitimi.
„Traukinukai važiuoja kone kasdien. Jei nebūtų skolų naštos, kuri mus tempia atgal, veikla pakankamai gerai vyksta. Mums reikia investuoti ir į šilumvežius, ir į kelią. Būtų smagu, kad uždirbtas euras atitektų ne skoloms atidavinėti. Tačiau perspektyvas matau – žmonėms patinka „siaurukas“. Po truputį judam į priekį. Tik reikia išgyventi dabartinį periodą“, – ramiai žvelgė į ateitį įstaigos direktorius.