Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus.
Lietuvoje užstato sistemą prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, daugiausia grąžina tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst. plieno skardinių, 44,3 mln. stiklo butelių. Bendras grąžintų užstato pakuočių skaičius pernai buvo 16,6 mln. (arba 2,5 proc.) didesnis negu 2021 metais.
„Tikėdami, kad grąžinti verta, į taros surinkimo vietas gyventojai pristatė per 92 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių. Ypač aktyvūs žmonės buvo šiltuoju metų laiku, kai gėrimų pardavimai būna didžiausi“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas. Anot jo, gerus rezultatus lėmė ne viena priežastis: partnerystė ir sklandus bendradarbiavimas su prekybininkais, augantis visuomenės sąmoningumas, taip pat edukacinės iniciatyvos, tokios kaip interaktyvios „EKO lenktynės“ ir kampanija „Nenykstančios rūšys“.
G. Varno teigimu, stabilūs pasiekimai rodo, kad užstato sistema jau septynerius metus šalyje veikia efektyviai ir padeda visuomenei judėti žiedinės ekonomikos ir tvarumo link. Iš viso per 7 metus nuo užstato sistemos starto šalyje grąžinta per 4 mlrd. užstato pakuočių. Tai – 400 mln. eurų, kuriuos atgavo sistemą aktyviai palaikantys ir užstatą sklandžiai atsiėmę Lietuvos žmonės.
USAD duomenimis, didžiausi užstato pakuočių kiekiai buvo surinkti didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje per metus surinkta daugiau kaip 145 mln., Kaune – 83 mln., Klaipėdoje – 41,5 mln. pakuočių.
Kita vertus, mažesnių savivaldybių gyventojai ir svečiai taip pat svariai prisidėjo prie švaresnės gamtos. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje grąžinta beveik 10 mln. pakuočių, Palangos miesto savivaldybėje – beveik 8 mln., Trakų rajone – 6,3 mln., Molėtų rajone – 4,7 mln., Druskininkuose – 5,8 mln. Pasak G. Varno, platus taros surinkimo vietų tinklas užtikrina, kad grąžinti tuščius butelius ir skardines būtų arti ir patogu, ypač kai gėrimai yra vartojami gamtoje. Sistemos administratoriaus duomenimis, pernai taromatų skaičius Lietuvoje perkopė 1300.
Į USAD skaičiavimo centrą Vilniuje per 2022 metus atkeliavusių pakuočių atliekų bendras svoris siekė net 27,3 tūkst. tonų. Iš viso surinkta per 11,5 tūkst. tonų PET plastiko, per 11,1 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių, 4,6 tūkst. tonų aliuminio. USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad per užstato sistemą surinktos pakuočių atliekos dėl aukštos kokybės yra labai vertinamos perdirbėjų. Gamybai iš antrinių žaliavų sunaudojama kur kas mažiau išteklių, mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
