Donata Jankauskienė, kiek save prisimena, nuo vaikystės vis sukiojasi darže. „Mano šaknys – iš daržo“, – juokiasi ji. Prieš septynerius metus su šeima įsikūrusi naujame name Naujamiestyje, Panevėžio rajone, Donata ir čia ėmėsi daržininkystės.
Didžioji jos aistra, kaip turbūt ir daugumos daržininkų, – pomidorai. Tačiau šiemet prisiekusius daržininkus ji nustebino savo spalvotų bulvių derliumi. Įkėlusi jų nuotrauką į socialinį tinklą moteris sulaukė milžiniško dėmesio ir daugybės klausimų, kaip tokių užsiauginti.
Viename prekybos centrų įsigijusi mėlynų bulvių maišelį ji nutarė jų pasisodinti „tik dėl įdomumo“. Rožinių seniai turėjo – tiksliai neprisimena, bet turbūt iš mamos atsivežė. Dar Donata augina juodas bulves, veislė ant maišelio nebuvo užrašyta, tik kad gurmaniškos, o kilmės šalis – Švedija.
Raudonąsias ‘Romanze’ moteris vadina cepelininėmis, nes iš jų pagaminti cepelinai – skaniausi. Klasikinės balkšvos spalvos bulvės – ‘Solist’.
„Šiaip visų jų skonis panašus, tik mėlynose beveik nėra krakmolo, – pasakoja Donata. – O ir sprangios man jos pasirodė, kažkas lyg gerklėje strigo, kai valgėme iš jų išvirtą bulvių košę. Nors vaikams buvo atrakcija mėlyną košę valgyti.“ Auginimo ypatumai? „Jų nėra, – šypsosi. – Visos auga vienodai.”
Beje, jų priežiūrai moteris per daug dėmesio neskiria. Sodindama į pomidorui skirtą duobę įdeda po saują pernykščio arklių mėšlo, pelenų ir žuvų miltų. Tręšė vieną kartą – mielių antpilu, o šiųmetį derlių pilna burna keturių asmenų šeima valgo jau antrą savaitę. Pagrindinis patarimas pomidorininkams?
„Neperlaistyti! – nė nesvarsčiusi sako. – Pavyzdžiui, aš pastarąjį kartą laisčiau birželio pabaigoje (kalbamės liepos 25 dieną).“
Kai dienos tokios lietingos, pomidorų šaknys pačios iš grunto drėgmės pasiima tiek, kiek reikia. Drėgmę palaiko ir mulčias. Donata pomidorus mulčiuoja šviežiai nupjauta žole.
„Jei tik perlaistai, tuoj į šiltnamį įsisuka ligos”, – įspėja. Kokios pomidorų veislės jai patinka labiausiai? ‘Jablonka Rosiji’ ir ‘Zorža’.
