Naujamiesčio bibliotekos bibliotekininkė Monika Dumbraitė savo srityje darbuojasi jau devynerius metus, ir nors biblioteka jai niekada nebuvo svetima, knygų karalystėje ji lankydavosi nuo mažų dienų, tapti bibliotekininke niekada nesvajojo. Visgi, baigusi teisės studijas, Monika sugrįžo į gimtąjį Naujamiestį ir šiandien dalijasi savo profesinio kelio patirtimi bei skatina visus mylėti knygą.
Šaknys Naujamiestyje
Naujamiestyje gyveno M. Dumbraitės proseneliai, seneliai ir tėvai. Čia gimė ir Monika, augo, o dabar ir gyvena, todėl save drąsiai vadina tikra naujamiestiete.
„Labai myliu šį gražų miestelį. Naujamiesčio bibliotekoje lankiausi nuo mažų dienų, prisimenu, atėjus į biblioteką joje dirbdavo labai maloni bibliotekininkė Audronė, kuri pašnekindavo, parinkdavo knygučių, tad ši biblioteka nebuvo niekada svetima. Baigiau teisės studijas, o darbą bibliotekoje pasirinkau visai netikėtai ir tikrai neplanavau ilgam čia užsibūti, tačiau ne veltui yra sakoma „nieko nėra pastoviau už laikinumą“. Šioje bibliotekoje dirbu jau devynerius metus“, – šypsojosi M. Dumbraitė.
Bibliotekininkė prisimena ir pirmąją savo darbo dieną bibliotekoje. „Tikriausiai niekas nepamiršta pirmųjų darbo dienų, kai susiduri su nauja veikla, naujais vėjais ir iššūkiais savo gyvenime. Atėjau į naują aplinką, kurioje viskas nepažįstama, aišku pirmosios dienos buvo mokymosi dienos, kada susipažinau su bibliotekos knygų fondu, jo išdėstymo tvarka, bibliotekos taisyklėmis ir t. t. Kompetentingų vadovų, puikių kolegų pagalba buvau supažindinta su darbu, dalyvavau įvairiuose mokymuose, seminaruose, visada gaudavau atsakymą į iškilusį klausimą. Neslėpsiu – buvo didelė nežinomybė, bet kartu ir labai įdomu, esu greitai prisitaikantis ir žingeidus žmogus, tad nebuvo labai sudėtinga pradžia“, – prisimena pašnekovė.
Svarbiausia atidumas žmogui
Paklausta, kas labiausiai ją žavi šiame darbe, Monika pasakojo, kad bibliotekininkas yra nuolat tobulėjantis, smalsus, kompetentingas žmogus, einantis koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis. Be to, dirbant bibliotekininke nebūtina skaityti daug knygų, nors meilė knygai ir skaitymui – padeda. Svarbu požiūris į darbą ir atidumas žmogui. Reikia ne tik skolinti knygas, bet ir skirti žmonėms dėmesį, išklausyti, patarti, šypsotis, dalytis naujienomis, gera nuotaika. Ne gana to, ir įvairias veiklas bibliotekoje reikia organizuoti.
Naujamiesčio bibliotekoje veikia skaitytojų klubas „Tobulėk“, kuriame skaitytojai dalijasi perskaitytų knygų rekomendacijomis. Taip pat Monika pastebi, kad vis dažniau atėję į biblioteką skaitytojai perskaitę dienraščius prašydavo padaryti iš laikraščių kryžiažodžių kopijas, kurias norėdavo spręsti. Taip gimė mintis suburti bibliotekos kryžiažodžių sprendėjų klubą „Mįslė“, kuris gyvuoja jau trečius metus. Susirinkę lankytojai skiria valandą ar dvi spręsti kryžiažodžius bendromis jėgomis pasitardami, bendraudami tarpusavyje. Taip pat bibliotekoje nuolat eksponuojamos įvairios parodos, kraštiečių tautodailininkų ir profesionalių dailininkų. Septintus metus vykdomas sveikatinimo projektas, kada kartą per savaitę vyksta sportinės grupinės treniruotės su profesionalia trenere bendruomenės nariams. Vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai, įvairūs edukaciniai užsiėmimai darželinukams, moksleiviams ir bendruomenės nariams.
Per savo darbo patirtį M. Dumbraitė stebėdama, kaip keičiasi bibliotekų įvaizdis, įvardija, kad vietoj kadaise čia buvusios tylos šiandieninė biblioteka tapo vieta, kurioje daug veiksmo, dažnam ji tampa net antraisiais namais.
Bibliotekoje lydi ir nematomas darbas
Pasak jos, bibliotekininko darbas yra neatsiejamas nuo bendravimo su lankytojais. „Labai svarbu mokėti bendrauti su žmonėmis, nuoširdžiai gerbti kiekvieną užsukusį į biblioteką, nesvarbu, ar tai mažasis skaitytojas, ar senjoras, patenkinti jo lūkesčius, nes tik tuo atveju vartotojas jaus poreikį dar kartą apsilankyti čia. Bibliotekininkas turi būti konsultantu, sugebančiu nepasiklysti informacijos gausos jūroje, sugebėti surasti reikiamą informaciją“, – kalbėjo ji.
Visgi, anot M. Dumbraitės, šiame darbe tenka susidurti ir su įvairiais iššūkiais. „Juk iš šalies atrodydavo, kad bibliotekininkas tik parenka knygą ir ją išduoda, o iš tiesų – atlieka labai didelį skaitytojams nematomą darbą, atlieka įvairių dokumentų apskaitą, knygų rūšiavimą, suranda ir užsako knygas skaitytojams iš kitų bibliotekų, renka ir sistemina kraštotyrinę medžiagą, turi planuo¬ti, organizuoti ir apibendrinti bibliotekos veiklą, dalyvauti projektinėse veiklose, rūpintis bibliotekos įvaiz¬džiu bei viešinti veiklą“, – pasakojo bibliotekininkė.
Žmonės knygų neignoruoja
„Dirbant bibliotekoje man labiausiai patinka, kad šiuolaikinė biblio¬teka yra atvira ir draugiška skaitytojui, atlieka ne tik dokumentų kaupimo, saugojimo, informacijos sklai¬dos funkcijas, bet teikia kokybiš¬ką informacinį aptarnavimą ir nuoširdų bendravimą. Galime išgirsti nuomonių, kad žmonės dabar nebeskaito ar mažiau skaito knygų. Mano nuomone, tai yra mitas. Skaito žmonės knygas. Ir smagu, kad vis daugiau. Daugėja jaunimo, ateinančio į biblioteką išsirinkti gerą knygą. Galiu pajuokauti, kad skaitytojams dabar net pritrūksta knygų – tada jie kreipiasi į mane su sąrašu ir visas knygas, kurių neturime, užsakome iš kitų bibliotekų. Be to, mane žavi įvairios žmonių savybės, kada gatvėje žmogų sutikęs galėtum pagalvoti, kad užsidaręs, mažai bendraujantis, tačiau atėjęs į biblioteką atsiveria visai kitas žmogaus portretas, supranti, kad knyga suartina žmones, atsiranda daug bendrų temų“, – šypsojosi bibliotekininkė ir pridūrė, kad darbas bibliotekoje ją ir pačią ugdo bei augina.
„Turbūt vienos iš pagrindinių savybių, kurios tik dar labiau sustiprėjo manyje, norėtųsi įvardinti: pareigingumą, nuoširdumą, gebėjimą dirbti su labai įvairiomis asmenybėmis, iniciatyvumą, orientaciją į rezultatą, į įvairias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, – kalbėjo bibliotekininkė.
Knyga skatina tobulėti
Gal dėl to Monikos gyvenime atsiranda saviugdos ir asmeninio tobulėjimo knygos, kurios padeda augti, išgryninti asmenines savybes, pasiekti profesinius ir asmeninius tikslus, streso mažinimą, emocinį intelektą, lyderystę, finansinį raštingumą ir daugelį kitų savybių.
„Kiekvienam bibliotekininkui ir skaitytojui linkiu nenustoti stebėtis kasdienos dovanomis, su dėkingumu priimti kiekvieną žmogų, kiekvieną skatinti eiti skaitymo keliu, nes skaitymas skatina atkaklumą, susikaupimą, o tai leidžia greičiau pasiekti savo užsibrėžtų tikslų“, – to visiems linkėdama pokalbį užbaigė M. Dumbraitė.
