Pastaraisiais metais stipriai išaugus galimybėms ir pajėgumams ieškoti nežemiškų gyvybės formų, mokslininkai skelbia, kad alinančios jų paieškos jau ganėtinai greitai gali būti vainikuotos sėkmė, t.y. maždaug per artimiausius dešimtmečius.
Paieškų orientyru yra tapusios mūsų pačių planetos charakteristikos, kurios padeda mokslininkams atskirti gyvybei nepalankius pasaulius nuo tų, kurie galėtų palaikyti gyvybės formas, pavyzdžiui tokie lediniai mėnuliai, kaip Enceladas ir Europa, rašoma dailymail.co.uk.
Egzistuoja daugybė faktorių, kurie lemia planetos gebėjimą palaikyti potencialią gyvybę, tarp jų ir nuotolis iki jos žvaigždės, kuris gali parodyti ar planetoje egzistuoja tinkamos sąlygos skystos formos vandens palaikymui.
Jeigu planeta yra per arti ar per toli nuo savo žvaigždės, tuomet jos paviršius gali būti sausas ir plikas arba visiškai sušalęs į ledą. Pagal tai, kas žinoma iš Žemės pavyzdžio, vanduo yra visa ko pagrindas.
Būtent dėl to, vanduo tapo centrine NASA vykdomų gyvenamų planetų paieškų detale. Dėl to, kiekvieną kartą išvydę lediniuose Europos ar Encelado palydovuose trykštantį vandenį jie pratrūksta džiaugsmu. Ten ne tik gali būti vandens, tačiau ten gali plytėti ištisi vandenynai, panašūs į tuos, kuriuos turime savo Žemėje.
Tikimasi, kad pasinaudojant moderniausiais instrumentais bus galima atskleisti daugiau egzoplanetų detalių.
Manoma, kad per artimiausius 20 metų bus atrastas bent vienas kandidatas, kuris bus tas, kurio taip ilgai ieško mokslininkai. Būtent daugelis jų, savo žvilgsnius kreipia į jau minėtus Enceladą ir Europą, visgi ne visi tyrėjai atradimus mato tokioje netolimoje ateityje.