Emocijos žmogų lydi visą gyvenimą. Būtent todėl labai svarbu skirti didelį dėmesį emociniam intelektui, kurį formuoti galima nuo labai ankstyvo amžiaus. Net ir labai mažus vaikus svarbu mokyti pažinti bei išreikšti emocijas tinkamai, nes tai yra esminiai įgūdžiai, kurie turi įtakos tolimesniam vaikų gyvenimui. Šie įgūdžiai ne tik padės vaikams geriau suprasti save, bet ir suteiks įrankius sklandžiam bendravimui su kitais ir mokys prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų. Kuo tiksliau bei efektyviau pavyks įvardinti ir išreikšti kilusias emocijas, tuo paprasčiau bus įveikti ar išspręsti įvairias situacijas.
Vaikų emocijos gali būti labai įvairios ir jų gali būti labai daug. Svarbu suprasti, kad vaikai dar neturėdami įgūdžių tinkamai išreikšti emocijas reiškia jas taip, kaip išeina. Pirmiausia turime mokyti vaikus atpažinti savo emocijas bei jas įvardinti. Paskui mokyti juos tas emocijas tinkamai išreikšti. Tai apima gebėjimą nustatyti, kada ir kodėl kyla tam tikra emocija bei kokiais būdais galima ją išreikšti. Itin svarbu vaikus to mokyti jiems įdomiu būdu, kad jie kuo labiau įsitrauktų bei ugdytų savo emocinį intelektą.
Vienas iš būdų kaip efektyviai lavinti emocinį vaikų intelektą – naratyviniai žaidimai. Naratyviniai žaidimai – tai žaidimai, kuriuose labai svarbu istorija bei jos pasakojimas. Jų metu vaikai kartu su specialių žinių turinčiu žmogumi kuria bendras istorijas, priima įvairius sprendimus ir taip gali keisti istorijų eigą viena ar kita linkme. Šie žaidimai lavina vaiko kūrybiškumą, skatina vaizduotę taip pat ugdo kritinį mąstymą bei logiką. Be viso to, vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos padeda formuoti šie žaidimai – tai emocijų pažinimas bei jų valdymas.
Skatinti vaikams emocijų pažinimą tokiu būdu galima jau darželyje. Vienas iš tokių darželių, kuriame ugdymas vykdomas per naratyvinius žaidimus yra vaikų darželis „Istorijų namai“. Jį lankantys vaikai lavina svarbiausius savo bendruosius gebėjimus būtent per šią žaidimų socialinę veiklą.
Štai keletas būdų, kaip naratyviniai žaidimai gali prisidėti prie vaiko emocinio intelekto lavinimo.
Empatijos skatinimas. Vaidmenų žaidimai leidžia vaikams įsijausti į kitų jausmus. Žaidėjai tampa pasakojimo dalimi. Tokiu būdu tarsi realiai išgyvena veikėjų patirtis ir jaučia su jais susijusias emocijas. Tuo metu, kai žaidime reikia priimti sprendimus, mokomasi empatijos, nes priimti sprendimai suteikia galimybę pamatyti pasekmes, kurios gali paveikti kitus veikėjus, jų emocijas bei tolimesnius veiksmus. Tokios situacijos skatina žaidėjus atsigręžti į kitus ir įvertinti jų jausmus.
Emocijų atpažinimo bei išreiškimo lavinimas. Kuriant pasakas arba atliekant vaidmenis vaikai gali išreikšti kilusias emocijas. Padedant suaugusiajam mokomasi tas emocijas įvardinti bei rasti būdus jas tinkamai išreikšti parodant kokie būdai galimi arba kaip jie gali paveikti tolimesnę pasakojimo eigą. Taip kuriamas emocijų atpažinimo, įvardinimo bei jų valdymo mechanizmas, kuriuo būtų galima naudotis ne tik žaidimo metu, bet ir realiame gyvenime.
Socialinių įgūdžių ugdymas. Žaidimų metu veikėjai bendrauja vienas su kitu, bendradarbiauja tam tikrose situacijose, priima sprendimus kartu, tariasi kaip išspręsti žaidimo metu sukurtus iššūkius. Taip pat žaidimo metu gali būti kuriamos ir konfliktinės situacijos, kurių metu mokomasi spręsti konfliktus konstruktyviai. Tai lavina bendravimo įgūdžius bei moko suprasti socialinių ryšių svarbą, moko valdyti stresą bei pasitelkti visas priemones, kurios gali padėti įgyvendinti norimą tikslą.
Taigi vaikų emocijos, jų atpažinimas, įvardinimas bei išraiška yra svarbi raidos dalis. Norint lavinti vaikų emocinį intelektą žaidimai tampa puikia priemone pasiekti norimus rezultatus, nes tai įdomus bei įtraukiantis būdas ugdyti emocinį intelektą. Taip pat labai svarbu, kad žaidimas tampa saugia vieta eksperimentuoti įvairiose sukurtose situacijose, kur vaikas jaučiasi saugus ir tai tik palengvina mokymosi procesą. Tokiu būdu įtraukiant emocinį aspektą į žaidimus, vaikai tampa gebantys įveikti iššūkius ne tik intelektualiniu, bet ir emociniu lygmeniu.
