Naminių gyvūnų ženklinimas Panevėžio rajone įgauna pagreitį

Nuo šių metų gegužės 1 dienos visi augintiniai – katės, šunys bei šeškai – privalo būti paženklinti mikroschemomis ir įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą. Panevėžio rajono seniūnijos kartu su veterinarais imasi bendros iniciatyvos ir organizuoja minėtų gyvūnų ženklinimą ir registravimą seniūnijų teritorijose, tačiau gyventojai vangiai naudojasi tokiomis paslaugomis.

Tik noro reikia

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento vadovas Žydrūnas Vaišvila teigė, kad šiuo metu jaučiamas gyvūnų ženklinimo suaktyvėjimas. Jo duomenimis, per vasarį ir kovą Panevėžio mieste paženklinta tūkstančiu daugiau naminių gyvūnų negu kitais mėnesiais, rajone per tą patį laikotarpį – maždaug 600. Iki šios dienos mieste iš viso paženklinti 7266 naminiai gyvūnai, rajone – 3590. Kokį procentą sudaro ženklinti gyvūnai, vadovas pasakyti negalėjo, nes nėra vedama bendra naminių gyvūnų apskaita.

Ž. Vaišvila gyvūnų šeimininkus ragina nelaukti paskutinės minutės, o tuos, kurie negali atvykti į Panevėžį, kviečia kreiptis į seniūnijas.

„Seniūnijų prašėm, kad surinktų grupes ir bendromis pastangomis suorganizuosim veterinarų atvykimą, nėra jokių problemų, tik noro reikia“, – sakė Ž. Vaišvila ir pridūrė, kad šeimininkai neturi manyti, kad tas šuo, kuris laikomas pririštas prie būdos ar gyvena aptvertoje teritorijoje, nepabėgs, nes tokių atvejų praktikoje fiksuojama gan dažnai.

Gresia baudos

Kas gyvūnų nepaženklins – lauks baudos. Anot Ž. Vaišvilos, gali būti taikoma bauda nuo 30 iki 230 eurų. „Neplanuojame vykdyti patikrinimo akcijų, bet jeigu atsitiktinai nustatysim neženklintą gyvūną, šeimininkui bus taikoma administracinė atsakomybė. Apie neženklintus gyvūnus sužinosime ir po apsilankymo pas veterinarus“, – sakė Ž. Vaišvila.

Ž. Vaišvila ragina augintinių savininkus nelaukti paskutinės dienos, juolab kad iki gegužės pirmosios socialiai remtini gyventojai savo augintinius gali paženklinti nemokamai. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, bus kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių (šunų, kačių arba šeškų) ženklinimą, bet kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negali viršyti 15 eurų.

Nerūpi net kompensacija

Šią savaitę naminių gyvūnų ženklinimą organizuoja Miežiškių seniūnija. Nors registracija šiai procedūrai vyko daugiau nei savaitę, ženklinti savo augintinius panoro vos trys šeimininkai. Miežiškių seniūnijos seniūno pavaduotoja Giedrė Bučienė teigė, kad gyvūnų ženklinimas patogioje vietoje ir patogiu laiku organizuotas siekiant padėti aplinkiniams gyventojams – ypač socialiai remtiniems.

„Vietiniams žmonėms norim padėti pasikviesdami veterinarijos gydytoją į vietą, kad nereikėtų su augintiniais važiuoti į Panevėžį. Mums rūpi ir socialinės pašalpos gavėjai, norime, kad jie spėtų pasinaudoti teikiamomis kompensacijomis – nemokamai paženklinti savo augintinius. Kvietimas nepadėjo, todėl skambinom kiekvienam asmeniškai, bet gyventojai klausia, kam to reikia, jie nenori ir aiškina, kad jų augintiniai niekur nepabėga, yra pririšti prie būdos“, – pasakojo G. Bučienė.

Siekia padėti

Įsigaliojus privalomam gyvūnų augintinių ženklinimui, gyventojų patogumui ženklinti augintinių į seniūnijas vyksta ir Tičkūnuose įsikūrusio Kristinos veterinarijos centro darbuotojai. Praėjusį penktadienį toks ženklinimas buvo organizuojamas Vaivaduose, tačiau norinčiųjų atlikti šią procedūrą nebuvo – gyvūnų ženklinimas perkeltas į balandžio 24 dieną.

Praėjusį savaitgalį centro darbuotojai gyvūnų ženklinti vyko į Kupiškį, Krekenavą ir jos aplinkinės gyvenvietes, kur suženklino 83 augintinius. Šiuo metu po truputį vyksta registracija Vaivaduose, Paliūniškyje, Šeškuose, Ūtoje. Gyvūnus planuojama ženklinti netrukus, kad iki balandžio pabaigos susiženklintų visi, kurie negali atvykti patys.

Veterinarė Kristina Mačernytė-Misevičienė sakė vykti gyvūnų ženklinti į įvairias rajono gyvenvietes nusprendė, nes sulaukė skundų, kad gyventojai turi daugiau augintinių, kai kurių augintiniai dideli, nepavyksta jų atvežti. Yra garbaus amžiau žmonių, kurie atvykti negali, nes neturi transporto.

„Norisi padėti išspręsti problemą, procedūra atliekama tik kartą gyvūno gyvenime, todėl rajono gyventojams galima pagelbėti. Manau, gyvūnų ženklinimo įstatymas tikrai reikalingas, visi gyvūnai turėtų būti apskaityti. Taip sumažės gyvūnų išmetimų į mišką ir vienkiemius, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, dauginimo problemų, sumažės ir gyvūnų prieglaudose“, – mano K. Mačernytė-Misevičienė.

Turi įvairių pasiteisinimų

Ženklinti naminius augintinius mikroschema – nesudėtinga procedūra. Šunims, katėms ir šeškams poodinė mikroschema įterpiama po oda tarp menčių ir tai užtrunka vos keletą minučių. Tačiau veterinarė pastebi, kad kai kurie gyvūnų savininkai bijo ir mano, kad ženklinimas yra sudėtingas chirurginis procesas, dažnai šeimininkai klausia, ar reikalinga narkozė, kol bus įdėtas mikročipas.

„Ženklinimas yra paprasta procedūra, mikročipas įvedamas specialia adata, tam narkozės tikrai nereikia, tačiau kartais šią procedūrą atliekame bendrosios nejautros metu greta kitos procedūros, pavyzdžiui, kastracijos metu“, – sakė veterinarė.

Ji pažymėjo ir kitas priežastis, kodėl gyvūnų šeimininkai neženklina savo augintinių: „Kai kurie žmonės baiminasi mokesčių, kitiems nepatinka žodis „privaloma“, tretieji prisiskaito forumuose, kad mikročipas gali sukelti vėžį. Yra tokių, kuriems tiesiog gaila pinigų ne tik ženklinti, bet ir skiepyti augintinį ar įsigyti priemonių nuo erkių. Kai kas tiesiog labai užsiėmęs ir neranda laiko atvykti į kliniką dėl iš pažiūros neskubaus dalyko.“

Ne visi randa kelią namo

Pasak K. Mačernytės-Misevičienės, į veterinarijos centrą gan dažnai atvedami pasimetę gyvūnai.

„Džiugu, kad dabar jau turime nemažai ženklintų gyvūnų. Tokių šeimininkai atsiranda netrukus, tačiau nemažai būna ir neženklintų, kurių likimas priklauso nuo norinčių jiems padėti, kai kurie pasilieka prieglaudose. Kartais gyvūnai pasiklysta visai netikėtai, išsigandę fejerverkų, ar nutrūksta nuo pavadėlio parke, katės neretai iškrenta per langą, išsmunka pro duris, o ko nors išsigandusios bėga kuo toliau nesidairydamos. Tikrai nedažna randa kelią namo“, – sakė veterinarinė.

Vieni pritaria, kiti abejoja

Reikalavimą ženklinti naminius gyvūnus šeimininkai vertina skirtingai. Du Bengalijos veislės katinus Žaką ir Belą auginanti Viktorija mano, kad nors ir įteisintas privalomasis ženklinimas, ji svarsto, ar ženklins savo augintinius.

„Dar nesam apsisprendę, bet manom, kad Žaką reikėtų ženklinti, nes buvo ne kartą pabėgęs, o Belos net su pagaliu į lauką neišvarysi, tai kaip ir nėra prasmės“, – sakė Viktorija ir prisiminė, kaip pačiai teko susidurti ir dalyvauti pasimetusių gyvūnų paieškose.

„Per šiuos metus buvau radusi du pasimetusius šunis. Vienas jų – dobermanas buvo čipuotas. Nuvedžiau jį pas veterinarą ir labai greitai surado šeimininką. Antras šuo – vokiečių aviganis, jis nebuvo čipuotas. Turėjau galvos skausmą, kur jį dėti ir kur ieškoti šeimininkų. Manau, augintinius, kurie turi labai realią galimybę pabėgti – reikia čipuoti, tuos, kurie neišlenda iš po vonios – neturi prasmės. Bet iš principo čipavimas palengvintų visų gyvenimus, niekada negali žinoti“, – kalbėjo Viktorija.

Daugiau nei trejus metus taksų veislės šunį Marsą auginanti panevėžietė Milda sako, kad augintinį įsigijo jau su mikroschema, todėl nepergyvena, jeigu augintis pabėgs. Jis bus greitai surastas. Visgi moteris abejoja, ar visiems augintiniams čipavimas turėtų būti privalomas.

„Jeigu šuo visada vedžiojamas su pavadėliu, tai manau, kad čipavimas nebūtinas, bet jeigu jis laksto palaidas ar būna vežamas į mišką, tai praradus čipas tikrai geras dalykas. Nesuprantu, kam reikia čipuoti katiną, kuris visada būna namuose“, – svarstė Milda.

Gyvūnų ženklinimas abejonių kelia ir Edgarui. Vyras mano, kad toks įstatymas geras, bet pati mikroschema neapgalvota iki galo.

„Jeigu čipas veiktų kaip GPS imtuvas, pateisinčiau tokį sprendimą. Pabėgo gyvūnas, prisėdai prie kompiuterio ir matai, kurioje vietoje jis yra, o dabar čipas – tik pasas. Kas iš to čipo, jei išsigandęs gyvūnas žmonių neprisileidžia“, – mintimis dalijosi Edgaras.

NUOMONĖ

 

Liko vos mažiau nei dvi savaitės, per kurias gyventojai privalės suženklinti savo keturkojus augintinius. To nepadariusių nuo gegužės 1 dienos laukia baudos. Panevėžio mieste ir rajone šiuo metu jaučiamas naminių gyvūnų ženklinimo suaktyvėjimas, tačiau dalis šeimininkų gyvūnus ženklins tik dėl to, kad tokia nustatyta tvarka.

 

Dviejų augintinių šeimininkė ir Velžio bibliotekos bibliotekininkė Birutė Kronienė.

„Manau, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mala tuščias girnas. Žinoma, privalomas gyvūnų čipavimas padės surinkti lėšų ir galbūt net įves šiokią tokią tvarką, bet atsakomybė prieš gyvūnus vargu ar prasideda nuo čia. Privalomas čipavimas tikrai nesustabdys nusikalstamo gyvūnų dauginimo komerciniais tikslais ir neprivers žiaurių žmonių nemušti šuns ar nespardyti katino. Mūsų šeima augina du šunis – 11 metų grynaveislį kiemsargį Sargį ir 6 metų kokerspanielį Marlį.

 

Jie kol kas nečipuoti, prisipažinsiu, rimtai tuo nesusirūpinom. Vis dėlto tvarkos laikytis teks, baudos užsidirbti tikrai nesinori. Tačiau įstatymo kūrėjai, matyt, nėra buvę kaime ir net neįsivaizduoja, kaip laisvai sodybose veisiasi katinai, laksto šunys, o kalbos apie jų sučipavimą kelia tik smagų juoką. Dėl gydymo – manau, žmogus, kuris veda augintinį pas veterinarą, ir taip žino, kad jis skiepytas ir gydytas, tam čipas nebūtinas.

 

Kalbos apie tai, kad čipuotą augintinį bus lengviau rasti pasiklydusį, irgi ne visada teisingos. Mūsų draugai miške pametė čipuotą šunį su medalionu, kuriame įrašytas vardas ir šeimininko numeris, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka patys rado augintinį, šeimininkų laukiantį eglyne. Jei augintinis pasiklysta tarp žmonių, tą pačią funkciją atlieka kaklo pakabutis su šeimininko telefonu ar adresu. Todėl dėl augintinių čipavimo turiu dvejopą nuomonę: tvarkos laikysiuosi, bet kad ji duos realios naudos, šiek tiek abejoju.“