Nuteistosios, atliekančios bausmę įkalinimo įstaigoje ir auginančios mažamečius vaikus, nuo šiol turi galimybę suteikti jiems visavertę vaikystę jos neribojant kalėjimo sienoms. Už gerą elgesį ir stiprią motyvaciją jos gali būti perkeliamos į vienintelius Lietuvoje motinos ir vaiko namus, kuriuose gyvenimas tarsi diena ir naktis skiriasi nuo to, kurį tenka gyventi už kalėjimo tvoros.
Šiandien čia gyvena 3 mamos su savo vaikais, anksčiau už lengvus nusikaltimus kalėjusios Panevėžio pataisos namuose.
„Turime galimybę iš viso apgyvendinti penkias nuteistąsias, tačiau kol kas apie papildymą nesvarstome. Toks sprendimas priimamas palaipsniui, su nuteistosiomis dirba socialiniai darbuotojai, jie stebi ir vertina jų elgesį ir tik tuomet sprendžia, ar moteris galėtų pereiti iš pataisos namų“, – apie patekimo į motinos ir vaiko namus sąlygas pasakoja teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Jis pabrėžia, jog, bet kuriuo atveju, už sunkius nusikaltimus teistos moterys motinos ir vaiko namuose apsigyventi negali.
Motinos ir vaiko namai duris atvėrė šių metų balandį – tai dviejų aukštų gyvenamasis namas, kuriame kiekviena mama su vaiku turi po atskirą kambarį, o bendrosiose erdvėse įrengta virtuvė, vaikų žaidimų kambarys, poilsio zona.
„Namas turi ir kiemą su gėlynu bei žaidimų aikštele. Tai, pirmiausia, didžiulis išorinis skirtumas nuo gyvenimo sąlygų pataisos namuose, kur nuteistosios po dvi kambaryje gyvendavo Vaikų skyriuje. Pro grotuotą kambario langą matydavo kalėjimo kiemą ir jį juosiančią tvorą. Nuteistųjų vaikams tai tikrai nebuvo tinkama aplinka,“- teigė J. Bernatonis.
Jau keletą mėnesių motinos ir vaiko namuose su tik ką dvejų metų gimtadienį atšventusiu vaikučiu gyvenanti Rūta (vardas pakeistas) teigia labai besidžiaugianti jai suteikta galimybe.
„Žinote, mes tai kaip mes, suprantame, jog esame nuteistos ir turime atlikti bausmę, tačiau labiausiai skirtumus pastebiu savo vaiko elgesyje, nuotaikose. Nors beveik dvejus metus su vaikučiu pragyvenome pataisos namuose, o čia – tik kelis mėnesius, labai matosi teigiami pokyčiai. Jam ir važiavimas autobusu, ir ėjimas į parduotuvę suteikia tiek įspūdžių”, – pasakoja ji.
Rūta teigia, kad per tuos kelis mėnesius su vaikais jau spėjo ir spektaklyje apsilankyti, ir burbulų šventėje sudalyvauti, be to, gyvendamos motinos ir vaiko namuose, nuteistosios daug dažniau susitinka ir bendrauja su artimaisiais.
Kaip ir pataisos namuose, čia egzistuoja dienotvarkė, kurios daugiau mažiau privalu laikytis, tačiau išeiti už teritorijos ribų mamos gali ir vienos. „Žinoma, turime parašyti prašymą, kad gautume leidimą, ir informuoti kur, kokiu maršrutu vykstame, tačiau viskas vyksta pasitikėjimo pagrindu ir esame išleidžiamos vienos”, – teigia pašnekovė.
Tačiau ne mažesnis skirtumas – nuteistosioms suteikiamos laisvės ir atsakomybės pačioms gaminti valgyti, nuvesti vaiką į polikliniką, ieškotis darbo ar mokymosi vietos, dalyvauti integracijos programoje. Tai – maži žingsneliai gyvenimo laisvėje link, kurie, tikimasi, padės nuteistosioms lengviau integruotis grįžus į visuomenę. O tai – kiekvienos jų svajonė. „Planuoju ieškotis darbo, vesti vaiką į darželį ir pamažu stotis ant kojų”, – apie gyvenimo išėjus į laisvę tikslus pasakoja motinos ir vaiko namų gyventoja Rūta.
Motinos ir vaiko namų steigimas finansuotas 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT 14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ lėšomis.