Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas – Lituanica SAT-2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida – tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.
Mokslininkai nori pažinti mūsų planetos atmosferą ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Ištirti žemutinius sluoksnius nėra sudėtinga – galime naudoti lėktuvus ar helio pripildytus meteorologinius balionus. Tačiau paprasti būdai pasibaigia sulig 40 kilometrų aukščiu.
Norint pakilti aukščiau, užduotis tampa galvosūkiu. Vienas iš mažiausiai ištirtų sluoksnių yra žemutinė termosfera, esanti 200-300 km aukštyje. Iš vienos pusės tai jau beorė erdvė, kosmosas, iš kitos – oro molekulių dar yra ir jos stabdo palydovus, kurie galiausiai sudega dėl trinties. Išeitis atsirado prasidėjus mažųjų palydovų misijoms. Juk galima sukonstruoti mažus jutiklius. O mažyčiai palydovai yra žymiai pigesni ir jų galima paleisti visą spiečių!
„Kai yra daug palydovų, kurie pasklidę aplink visą Žemę, galima vienu metu matuoti įvairių charakteristikų pasiskirstymą tiek erdvėj, tiek laike. Ir įdomus šis eksperimentas tuo, kad elektrinės, cheminės ir kitos charakteristikos bus pirmą kartą tiriamos naudojant daugybę palydovų, tame tarpe ir mūsų“ – pasakoja Lituanica SAT-2 kūrėjas Laurynas Mačiulis.
Palydovo kūrėjai papasakojo, kad palydovą galima perprogramuoti, nusiųsti naujus algoritmus ir atlikti bandymus. Lituanica SAT-2 yra skrendanti bandymų laboratorija kosmose. Palydovo jutikliai fiksuoja, kur yra Saulė, matuoja magnetinį Žemės lauką, o giroskopas matuoja palydovo sukimosi greitį. Šių jutiklių duomenys leidžia apskaičiuoti, kaip palydovas pasviręs, kaip jis sukasi. Vilniečiai mokosi jį pakreipti norima kryptimi.
