Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.
„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergejus Orlovas.
Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad kosmoso tarša nėra teisiškai reguliuojama. Nebeveikiantys palydovai ir jų nuolaužos aplink Žemę gali skrieti dešimtis ar net šimtus metų.
Milžinišku greičiu skriejančios šiukšlės kelia pavojų, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems astronautams.
Vienas iš būdų spręsti šią problemą – lazeriai. Pasitelkiant koncentruotą lazerio šviesos srautą gali pavykti sumažinti kosmoso šiukšlių judėjimo greitį ir nuleisti jas į Žemę.
