Mokslininkai nusitaikė į debesis, kad sulėtintų pasaulinį atšilimą

AutoriusGISMETEO.LT
FotoPEXELS.COM


Kuomet klimato kaitos pasekmės tampa vis ekstremalesnės, logiška, kad šios krizės sprendimai taip pat skamba vis ekstremaliau.

Šį kartą yra siūloma atmosferą užpildyti jūros vandens dalelių debesimis – nevisiškai užblokuoti saulę, bet ją atspindėti.

Manipuliacija debesimis

„Debesys atspindi saulės spinduliuotę (saulės šviesą) atgal į kosmosą, lokaliai ir visoje planetoje sukuria vėsinamuosius poveikius,“ – savo tinklalapyje aiškina Marine Cloud Brightening Project (MCBP) tyrimų grupė, kurią sudaro mokslininkai ir inžinieriai iš Vašingtono universiteto, Palo Alto tyrimų centro ir Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės bibliotekos, rašo iflscience.com.

Anot jų, jei tik galėtume išsiaiškinti, kaip manipuliuoti debesimis, tuomet galbūt sugebėsime atspindėti pakankamai saulės spindulių, kad atremtume žmogaus sukeltą planetos šiltėjimą.

Tai nėra naujiena

Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, jie nėra pirmieji, pasiūlę tokią idėją. Tai mokslo šaka, žinoma kaip geoinžinerija ir ji neegzistuoja be kontraversijos: kai kurie ekspertai tiki, kad tai galėtų sukelti daugiau problemų, nei jų išspręstų, tuo tarpu kiti teigia, kad tai vienintelis būdas kovoti su klimato krize.

„Debesų reflektyvumas didėja, kuomet debesyje didėja vandens lašelių skaičius ir mažėja jų dydis,“ – aiškina projekto sumanytojai. „Dėl to debesys tampa ryškesni ir ilgiau išsilaikantys, atspindintys saulės šviesą ir didinantys vėsinimą“.

Ši mintis nėra jau tokia gluminanti

Ištisus dešimtmečius mokslininkai svarstė, kaip tai galėtų veikti, daugiausia dėl to, kad tai jau vyko.

Tūkstančiai laivų kiekvieną dieną skersai išilgai kerta mūsų vandenynus, išmesdami į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, toksiškus teršalus — mažytes daleles, kurios maišosi su debesimis virš mūsų galvų ir atspindi saulės šviesą nuo Žemės.

„Šioms dalelėms įsimaišant į žemutinius debesis, ypač į debesis virš vandenyno, paskatinamas didesnis mažų lašelių formavimąsis taip ryškinant debesis,“ – tinklalapyje aiškino MCBP. „Dideli žmonių sukurtų dalelių skaičiai, kurie šiuo metu susidaro dėl pramoninės ir kitos žmonių vykdomos veiklos, greičiausiai atvėsins planetą tiek, kad galėtų gerokai kompensuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeltą šiltėjimą, tačiau šis poveikis nėra gerai įvertintas.“

Ekologiškesni sprendimai

Žinoma, šiek tiek saulės spindulių atspindėjimas greičiausiai nebus labai naudingas kovojant su klimato kaita, jei tai bus pasiekta siunčiant nafta varomus laivus į keliones aplink visą pasaulį, todėl MCBP siekia ekologiškesnių būdų nušviesti savo debesis.

Mokydamiesi iš pačios Motulės Gamtos, savo debesims kurti jie naudoja vieną gausiausių Žemėje sutinkamų medžiagų: jūros vandenį.

„Atokiose vandenyno dalyse dauguma debesis formuojančių dalelių yra natūralios kilmės ir apima jūros druską, kurias sukuria virstančios vandenyno bangos,“ – rašė MCBP mokslininkai Kate Murphy, Gary Cooper, Sarah Doherty ir Rob Wood. „MCP Projekto tikslas yra įvertinti, ar sąmoningai pridėjus daugiau jūros druskos prie žemų jūrų debesų būtų atvėsinta planeta.“

Ilgas kelias

Jei idėja pasirodys esanti sėkminga, tuomet ji turėtų daug privalumų. Jūros vanduo yra nemokamas ir nekenksmingas aplinkai, o siūloma testavimo metodologija – purškiant jį iš laivų, nereikalautų bereikalingų išlaidų ar emisijų. Tačiau iki tol komandos dar laukia ilgas kelias – šiuo metu idėja yra tik pačiose pradinėse stadijose.

„Visų pirma, mes turime išsiaiškinti ar galime patikimai ir nuspėjamai padidinti atspindėjimą,“ – aiškino komanda. „Antra, mums prireiks daugiau modeliavimų, kad suprastume kaip MCB veiktų orus ir klimatą, tiek lokaliu, tiek globaliu mastu. Prieš pradedant svarstyti įgyvendinimą, bus labai svarbu ištirti bet kokias neigiamas nenumatytas pasekmes, tam naudojant tikslius modeliavimus.“

Ir tik tada, kai komanda sukurs tinkamą purškimo sistemą dalelių išskyrimui, ji galės išbandyti šią idėją realaus pasaulio aplinkoje ir tik kaip nedidelio masto eksperimentus.

Tačiau, jei šie eksperimentai pasirodys esantys sėkmingi, tuomet jie galėtų suteikti pasauliui gyvybiškai svarbų įrankį sulėtinti klimato kaitą ir, galbūt, duotų žmonijai pakankamai laiko tinkamai išspręsti šią problemą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų

JP Redakcija

V. Sinkevičius: karo kontekste dažnai kalbame apie infrastruktūrą, žmonių gyvybes, o žala gamtai lieka nuošalyje

JP Redakcija

Įsibėgėjant pavasariui, keliamės į lauką: patarimai, kaip surengti įsimintiną iškylą

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads