Mokslininkai kosmose aptiko didžiulę, paslaptingą „ertmę“

AutoriusGISMETEO.LT
FotoNASA

Astronomai kosmose aptiko milžinišką ertmę ir nėra jokio aiškaus paaiškinimo, kaip ji atsirado.

Didžiulė tuštuma yra rutulio formos, apima beveik 500 šviesmečių skersmenį ir yra aptinkama kosmoso erdvėje, tarp Persėjo ir Jaučio žvaigždynų.

Molekuliniai debesys – regionai, kur formuojasi žvaigždės, pavadinti šių žvaigždynų garbei, supa šią ertmę.

Tačiau nepaisant šio intriguojančio fakto, mokslininkams nepavyko tiksliai nustatyti, kaip ši ertmė susiformavo.

„Šio milžiniško burbulo paviršiuje formuojasi arba jau egzistuoja šimtai žvaigždžių,“ – sakė Shmuel Bialy, tyrimui vadovavęs Teorijos ir skaičiavimo instituto (ITC) Astrofizikos centro (CfA) doktorantūros studijas baigęs tyrėjas.

„Turime dvi teorijas: arba šio burbulo šerdyje įvyko viena supernova, išstūmusi dujas į išorę ir taip suformavusi tai, ką mes dabar vadiname „Persėjo-Jaučio superkiautu“ (angl. Perseus-Taurus Supershell), arba ją sukūrė supernovų serija, įvykusi per milijonus metų“.

Mokslininkai spėja, kad Persėjo ir Jaučio molekuliniai debesys iš tiesų nėra atskiros struktūros kosmose. Vietoje to, jos abi atrodo susiformavusios iš tos pačios smūginės bangos po supernovos sprogimo.

„Tai demonstruoja, kad kuomet žvaigždė miršta, jos supernova sukuria įvykių grandinę, kuri galiausiai gali atvesti iki naujų žvaigždžių gimimo,“ — sakė Dr Bialy.

Mokslininkai aptiko šią tuštumą analizuodami netoliese esančių molekulinių debesų formų ir jų dydžių 3D žemėlapius. Šie žemėlapiai buvo sukurti naudojantis duomenimis iš „Gaia“ observatorijos, esančios kosmose, paleistos Europos kosmoso agentūros.

Pats žemėlapis jau yra didžiulis proveržis: tai pirmas kartas, kai molekuliniai debesys buvo atvaizduoti 3D formatu. Anksčiau mokslininkai buvo apriboti plokščiais vaizdiniais.

„Mes debesis galėjome matyti ištisus dešimtmečius, tačiau niekada nežinojome tikrosios jų formos, gylio ir storio. Mes taip pat nebuvome tikri, kaip toli yra šie debesys,“ – sakė Catherine Zucker, doktorantūros studijas baigusi tyrėja iš CfA, vadovavusi žemėlapių kūrimo tyrimui, o tai išsamiai aprašyta atskirame tyrime, paskelbtame „Astrophysical Journal“. „Dabar mes žinome, kur jie yra su vos 1 proc. neužtikrintumu, todėl galime įžvelgti šią tuštumą tarp jų.“

„Egzistuoja daugybė skirtingų teorijų, kaip dujos persitvarko, kad suformuotų žvaigždes,“ – sakė Dr. Zucker. „Astronomai anksčiau ištestavo šias teorines idėjas pasinaudodami simuliacijomis, tačiau dabar tai yra pirmas kartas, kuomet mes galime naudoti realius, o ne simuliuotus, 3D vaizdinius, kad sulygintume teoriją su stebėjimais bei įvertintume, kurios teorijos veikia geriausiai.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„SpaceX“ į kosmosą iškėlė dar du lietuviškus palydovus

confident-noyce

Išmaniųjų telefonų kameros ir belaidžiai dulkių siurbliai: kokios dar technologijos į mūsų kasdienybę „nusileido“ iš kosmoso?

confident-noyce

„Žmogau, leiskis į kosmosą!“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau