Ir ko tik tame gintare mokslininkai nėra aptikę. Visgi, šį kartą radinys, ko gero, nustebino net ir juos pačius.
Paleontologai gintare surado puikiai išsilaikiusią, su savo trapiu kiautu, priešistorinę sraigę. Be to, tame pačiame gintaro gabale surasta ir antroji, puikiai išsilaikiusi sraigės kriauklė.
99 milijonų metų senumo gintare iš Mianmaro įstrigusi sraigė atkeliavo iš Kreidos periodo, maždaug to laiko, kai po Žemę vaikštinėjo garsiausi planetos dinozaurai, tokie kaip tiranozaurai, velociraptoriai ir triceratopsai.
Radinio morfologija leidžia manyti, kad jie yra Cyclophoridae šeimos, sausumos sraigių protėviai. Dėka šio atradimo jos tampa ne tik seniausiomis, kada nors gintare rastomis sraigėmis, bet ir seniausiomis Cyclophoridae rūšies atstovėmis, aptiktomis Azijoje, rašo businessinsider.com.
Šis gintaro gabalas, 2016 metais įsigytas iš privataus fosilijų kolekcininko, yra 70 milijonų metų senesnis už bet kokius kitus minkštuosius sraigių audinius, kurie buvo identifikuoti iki šiol. Ir šis atvejis tikrai išskirtinis, nes čia matoma galva, kojos, čiuopiklis.
Senovinių medžių sakai turėjo išskirtinių konservacinių savybių, išsaugančių mažiausias fosilijos detales, dėl ko net kelių milijonų metų inkliuzai atrodo tarsi sakuose įstrigę tik vakar.
Įdomu tai, kad akimirką, kuomet sraigė buvo įkalinta gintare, ji, ko gero, vis dar buvo gyva. Tai sprendžiama iš jos ištįsusio ir persikreipusio kūno bei aplink jos galvą susiformavusių oro burbuliukų.
Tikėtina įvykių seka tokia, kad mažytė sraigė šliaužė ištiesusi savo akis, kuomet ją pradėjo ryti tekantys medžio sakai. Bandydama ištrūkti sraigė išsitempė ir tuomet visą jos kūną pasiglemžė sakų gniaužtai.
Įkalinta sraigė iškvėpė paskutinius oro gurkšnius, greičiausiai iš jos kiaute buvusių plaučių, ir taip aplink jos galvą susiformavo mažyčiai burbulai.
Šiuo metu gintaras ir jame esanti sraigė saugomi Čaodžou Dexu Paleontologijos institute, Kinijoje.