Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kovo mėnesį Europos Sąjunga (ES) turės priimti sprendimus dėl Vakaruose įšaldyto Rusijos turto.
„Manyčiau, kad kovas yra tas terminas, kada reikės nuspręsti, nes po to tiesiog pavėluosime ir viskas nuvažiuos, mes sėdėsime, skėsčiosime rankomis, apgailestausime ir liūdėsime“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tam, kad to išvengtume, mes turime šį laikotarpį, šias ateinančias savaites susidėlioti taškus“, – teigė jis.
Anot ministro, Lietuva ragina „stumti šį procesą į priekį“.
„Pagaliau įgytume dar vieną didesnį svertą kaip Europa, tai tikrai bus priežastis mus pakviesti prie (derybų – BNS) stalo, mes turėsime resursą Ukrainai paremti ir turėsime svertą Rusijai daryti įtaką“, – kalbėjo K. Budrys.
„Aš neįsivaizduoju, kodėl mes čia vis striginėjame“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, anksčiau Bendrijoje kalbėta apie galimas teisines kliūtis panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, tačiau Lietuva pateikė savo analizę, kaip galima būtų jas apeiti.
„Dabar girdžiu, kad yra ekonominių, finansinių su tuo susijusių rizikų, gerai, pasižiūrėkime, kokios jos yra, išsidalinkime, galų gale, tas rizikas. (…) gali prisiimti kiekviena ES šalis, kuri dalyvauja kolektyviniame sprendime, tam tikras rizikas“, – kalbėjo ministras.
„Turime priimti sprendimą, nes dabar šalia stalo yra toks pojūtis, kad štai, padėta, bet kažkodėl mes nepasiimame to įrankio į rankas“, – sakė jis.
Sausio pradžioje ES išmokėjo pirmąją dalį Didžiojo septyneto (G-7) paskolos Ukrainai, kuri turės būti grąžinta pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto. Ši išmoka siekė 3 mlrd. eurų.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 229 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Kaip skelbė BNS, sausio pabaigoje K. Budrys teigė, kad įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai.
