14.6 C
Panevėžys
Sekmadienis, 29 rugsėjo, 2024

Ministrai patvirtino 14 apsaugos nuo potvynių priemonių, dauguma jų – Vakarų Lietuvai

AutoriusBNSFotoBNS
S. Gentvilas.

Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino 14 apsaugos nuo potvynių priemonių.

Didžioji Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktualesnė, paskelbė Aplinkos ministerija.

„Klimato kaita sukelia vis dažnesnius ir intensyvesnius potvynius, kurie tampa rimtu iššūkiu, ypač Vakarų Lietuvos regionams. Intensyvūs krituliai ir audros, kaip pernai lapkritį Kretingoje, sukelia didelę žalą, užliedami gatves ir kiemus. Turime atsakingai ruoštis tokiems ekstremaliems reiškiniams ir užtikrinti veiksmingą potvynių prevenciją“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Atnaujintame plane numatytos naujos priemonės Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Kaišiadorių, Šilutės, Jurbarko rajonų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose.

Klaipėdos rajone numatyta paaukštinti esamus pylimus ir rekonstruoti siurblinę Stragnų kaime, įrengti naują pylimą ir rekonstruoti senąjį Stragnų II kaime, Kretingos rajone Drevernoje ir Kumponių kaime planuojama paaukštinti esamus pylimus, sustiprinti krantą Danės upėje ir apsodinti apsauginį pylimą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu, įrengti apsaugos priemones sodų bendrijoje „Laistai“ Klaipėdos miesto teritorijoje.

Jurbarko mieste ketinama atlikti kranto tvarkymo darbus, Šilutės rajone Uostadvario ir Pakalnės vasaros polderiuose – pylimo ir krantinės rekonstrukcijas, ties Kretingos rajone esančiu Kartenos piliakalniu bus įgyvendinamas vagotvarkinis projektas, Kaišiadorių rajone Strėvos upės ruože ties Žiežmariais planuojama parinkti ir įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, Marijampolės savivaldybėje esančiuose Puskelniuose numatoma atlikti nuvedamojo griovio remontą, vagos ir šlaitų tvirtinimą, šliuzo reguliatoriaus rekonstravimą.

Pasak ministerijos, plano pakeitimą inicijavo savivaldybės.

„Jų teigimu, esančių priemonių nepakanka, jų reikia daugiau, todėl pateikė ministerijai pasiūlymus dėl papildomų priemonių įtraukimo. Pateiktus pasiūlymus pagal nustatytus kriterijus vertino Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslo ekspertais“, – skelbia ministerija.

Pagal šį planą savivaldybėms skiriamas finansavimas potvynių rizikos mažinimo priemonėms įgyvendinti: 85 proc. finansuojama iš Europos Sąjungos  lėšų, o likusią sumą skiria savivaldybės.

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, o tai didina potvynių tikimybę ir mastą. Vis dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui.

Lietuvoje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių ir klimato sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus upėse bei kituose vandens telkiniuose.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Per potvynius Japonijoje žuvo mažiausiai šeši žmonės

confident-noyce

URM keliaujantiems į Rytų ir Vidurio Europą pataria imtis atsargumo priemonių

confident-noyce

Šylantis klimatas didina ir potvynių tikimybę: tam turi ruoštis ir gyventojai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau