Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.
Ministerija siūlo pakeisti atitinkamą Vyriausybės nutarimą ir nustatyti, jog „užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo“.
Dabar galiojančiame nutarime numatytas dvejų metų terminas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė pažymi, kad Lietuva nuo pirmosios Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dienos „tvirtai remia Ukrainą“ ir siekia sudaryti palankias sąlygas nuo karo pabėgusiems bei laikiną prieglobstį Lietuvoje gavusiems ukrainiečiams gyventi Lietuvoje.
„Siekdami užtikrinti, kad kaip įmanoma daugiau Ukrainos piliečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų galimybę dirbti, išlaikyti save ir savo šeimas, mokėti mokesčius, iki jie galės grįžti į Ukrainą, siūlome pratęsti reikalavimo dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikymą“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Ji pabrėžė, kad minėta išlyga taikoma ir tiems asmenims, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, ir tiems, kuriems buvo suteikta, tačiau jie jau yra įgavę naują statusą, pavyzdžiui, leidimą dirbti Lietuvoje.
„Ir toliau bus dedamos pastangos sudaryti palankias galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybos finansuojamas priemones ar per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, siekiant palengvinti jų integravimąsi į darbo rinką ir galimybes dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą“, – teigiama ministerijos rašte.
Jame pažymima, kad šiuo metu laikinąją apsaugą turintiems užsieniečiams teikiama tik labai ribotos apimties socialinė parama, todėl sąlygų sudarymas dirbti labiau užtikrintų jų poreikių tenkinimą, geresnę emocinę būseną.
Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.
Jos rašte teigta, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.
Šie Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos planai papiktino Vyriausybės atstovus.
Premjerė Ingrida Šimonytė tokį inspekcijos elgesį pavadino nepagarbiu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – atitrūkusiu nuo realybės, jį kritikavo ir kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė inspekciją kaltino empatijos stoka bei žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių.
