Susisiekimo ministerija siūlo nereikalauti, kad taksi, pavežėjimo ar dalijimosi paslaugas teikiančių įmonių ir platformų savininkai pritaikytų dalį transporto priemonių vežti neįgaliuosius, ypač turinčius judėjimo problemų.
Ministerijos teigimu, tokie reikalavimai būtų našta verslui.
„Taksi ir pavežėjimo paslaugų teikėjus norima įpareigoti savo lėšomis ir kitais resursais užtikrinti, kad automobiliai būtų pritaikyti neįgaliųjų vežimui, bet kaštai vienašališkai perkeliami paslaugų teikėjams“, – sakoma ministerijos išvadoje.
Tokiam tikslui, anot jos, turėtų būti nustatytas specialus kompensacinis mechanizmas ir skirtas valstybės biudžeto finansavimas. Be kita ko, tam reikia atlikti išsamius skaičiavimus.
Galutinį sprendimą dėl taksi ir pavežėjų automobilių pritaikymo neįgaliesiems priims Vyriausybė, kurios išvados yra paprašęs Seimas. Ministerijos pozicija dabar derinama su suinteresuotomis institucijomis.
Pataisas Seime inicijavo praėjusios kadencijos Neigaliųjų reikalų komisijos pirmininkė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė. Pakeitimais siekiama nustatyti tam tikrus reikalavimus taksi, pavežėjų ir automobilių dalinimosi paslaugų teikėjams, kad jomis žmonės su negalia galėtų tinkamai pasinaudoti.
Pataisomis taip pat siekiama sudaryti sąlygas judėjimo negalią turintiems žmonėms bet kada, be išankstinės rezervacijos, užsisakyti vežimo paslaugą su tam pritaikytu automobiliu.
Pakeitimais siūloma vežėjų platformų administratorius įpareigoti turėti 5 proc., arba 100 tūkst. gyventojų vieną automobilį, pritaikytą neįgaliųjų vežimui, bet ne mažiau negu vieną savivaldybėje, kurioje paslauga būtų teikiama.
Už tokių reikalavimų nepaisymą vežėjų įmonių ar platformų vadovams skiriamos 300–860 eurų baudos.
Pataisų rengėjai sako, kad dabar neįgaliesiems neprieinamos ir automobilių dalinimosi paslaugos, tačiau ministerija teigia, kad šiuokart nesuteikiama automobilio pristatymo paslauga, todėl tokio transporto pasiekimas žmonėms su judėjimo negalia būtų sudėtingas.
