Miežis neretai painiojamas su paprasčiausiu akies sudirgimu, nors tai – akies voko, o ne akies liga. Taip sako Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Almantas Maselis.
Pagrindiniai miežio simptomai – trys: patinimas, paraudimas ir skausmas voko srityje.
„Dažniausiai jis pasitaiko žmonėms, kurie turi lėtinį voko krašto uždegimą, nes miežis – tai mūsų pačių mikroorganizmų sukeliamas nemalonumas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokas, šią bakteriją turime visi“, – aiškina A. Maselis.
Pats miežis – tai voko liaukos užsikimšimas. Pats vokas ir akis nėra sterilūs, mikroorganizmas papuola į užsistovėjusią liauką, pradeda joje bujoti ir sukelia uždegimą.
Vaikams miežis dažnai iškyla dėl higienos trūkumo – jie linkę patrinti akis nešvariomis rankomis ir pan. Tad pagrindinė miežio prevencija – netrinti akių purvinomis rankomis.
Taip pat svarbu traiškanas valyti steriliai – vienkartinėmis servetėlėmis ar pan. Beje, svarbu prisiminti, kad akis reikia valyti iš išorės į visų, t. y. nuo išorinio kampučio nosies link. Tam pasitarnauti gali ir dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina, praplauna akį.
Iškilusį miežį galima gydyti ir namų priemonėmis. Viena iš jų, pasak gydytojo Alvydo Unikausko, – virta bulvė. Ją reikėtų perpjauti per pusę, įdėti į švarų audinį ir laikyti ant voko 15 min. Tai kartoti reikėtų 3–4 kartus per dieną.
