Daug diskusijų sukėlusi taip ir neįvykusio bendro miesto ir rajono Savivaldybių Tarybų narių susitikimo idėja, atrodo, nebus pamiršta. Panevėžio rajono Tarybos narys ir verslininkas Jonas Katinas pasiryžęs ir toliau siekti, kad abiejų Savivaldybių Tarybos nariai susėstų už bendro stalo ir aptartų opiausias problemas.
Persipynę gyvenimai
J. Katino teigimu, kone visą kadenciją trukę bandymai įtikinti rajono valdžią dėl bendro posėdžio su miesto Taryba reikalingumo atsimušė kaip žirniai į sieną. Vienu metu jau buvo nutarta, kad posėdis galėtų būti organizuojamas seniausiame Panevėžio krašto mieste – Upytėje. Tačiau rajono meras Povilas Žagunis Tarybą įtikino, kad tokio posėdžio nepageidauja miesto meras Vitalijus Satkevičius. Tačiau pastarasis, paklaustas, kodėl nepritaria tokiai idėjai, tikino apie ją pirmą kartą girdintis.
„Labai viliuosi, kad bent jau kitą kadenciją miesto ir rajono Tarybų posėdžiai vyks bent kelis kartus per metus. Norėjosi tokį surengti baigiantis šiai kadencijai ir taip savotiškai paruošti dirvą tolimesniam bendradarbiavimui, deja, dėl kai kurių žmonių nenoro kalbėtis jis neįvyko“, – apgailestavo J. Katinas.
Paskutiniais duomenimis, šiuo metu Panevėžyje gyvena apie 100 tūkst., rajone – apie 40 tūkst. gyventojų. Tačiau rajono ir miesto žmonių gyvenimai taip glaudžiai susiję, kad kartais labai sunku nubrėžti tam tikras miesto ir rajono ribas. Priemiesčiai, kur gyvena daugiausia rajono žmonių, neatsiejami nuo miesto: praktiškai visi gyventojai dirba mieste, čia veikia rajono poliklinika, policijos komisariatas, teikiamos Savivaldybės paslaugos.
„Miesto ir rajono gyventojų interesai persipynę. Turime kalbėti apie tai, kad reikia miesto maršrutų iki tokių priemiestinių gyvenviečių kaip Velžys, Paįstrys, Pažagieniai, Bernatoniai, Berčiūnai, Paliūniškis. Juk šiose gyvenvietėse gyvenantieji dažniausiai važinėja dirbti į miestą, bet susisiekimas, turime pripažinti, gana prastas. Pagaliau turime išspręsti tai“, – teigė J. Katinas.
Švarus geriamasis vanduo – visiems
Rajone gana opi problema – ir infrastruktūra, ypač vandentiekio bei kanalizacijos sistemos. Nors gyvename jau XXI a., kai kurie žmonės vis dar neturi kanalizacijos ar švaraus geriamojo vandens.
„Manau, visą rajone esantį vandentiekio ir kanalizacijos ūkį reikėtų perduoti profesionalams, kad ir „Aukštaitijos vandenims“. Jie tikrai sutvarkytų visą infrastruktūrą ir gyventojai galėtų gerti švarų vandenį. O ir kaina neturėtų būti didesnė, nei yra dabar. Be abejo, ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir apšvietimui. Dembavos įvykiai parodė, kad tamsoje skendintys priemiesčiai ir kaimai nėra saugūs. Turime pasirūpinti, kad bent jau pagrindiniai šviestuvai šviestų visą naktį arba įrengti tokius, kurie įsijungtų nuo judesio“, – kokius pagrindinius darbus artimiausiais metais turi atlikti Savivaldybė, vardijo Tarybos narys.
Be abejo, iki šiol nesprendžiamos ir kolektyvinių sodų, kurie virsta gyvenvietėmis, problemos. Nors soduose, ypač priemiestiniuose, nuolat gyvena netoli 50 proc. jų savininkų, iki šiol jie neturi ne tik kad švaraus geriamojo vandens ir kanalizacijos, bet ir kitos reikalingos infrastruktūros: kelių būklė apgailėtina, apšvietimo jokio, visuomeninis transportas vyksta tik šiltuoju metų laiku.
„Kolektyviniai sodai yra ne tik rajono, bet ir miesto problema. Sodų gyventojai dabar palikti tarsi tarp dangaus ir žemės. Turime pripažinti, kad kasmet ši problema tik aštrėja, nes vis daugiau miesto žmonių keliasi gyventi į sodus. Su miesto Savivaldybe turime išspręsti ir dar vieną svarbų klausimą – mokestį už automobilio pastatymą. Svarbu, kad bent jau prie turgaus nereikėtų rajono gyventojams mokėti už stovėjimą. Juk visiškai nelogiška, kad gyventojas už stovėjimą sumoka daugiau nei už maišelį bulvių. Nuo to nukenčia ne tik tas paprastas žmogus, bet ir turgaus prekeiviai, nes kitą kartą tas žmogus dėl to paties bulvių maišelio pas juos nebeužsuks“, – kalbėjo politikas.
Vaikams – geresnės mokymosi galimybės
Dar vienas skaudulys – švietimo ir kultūros problemos. Apie tūkstantį rajone gyvenančių vaikų lanko mokyklas mieste. Nes čia ir platesnis mokyklų tinklas, ir tėvams, kasdien vykstantiems į darbus mieste, patogu. Tačiau galimybė dalyvauti popamokinės veiklos užsiėmimuose gana ribota. Vaikai negali lankyti mieste veikiančių dailės, muzikos ar gamtos mokyklų, o tai jau yra savotiškas diskriminavimas.
„Liūdna, kad iki šiol rajono vaikams yra ribojama popamokinė veikla. Aišku, ir rajone yra muzikos bei dailės mokyklos, tačiau vaikui, gyvenančiam Paįstryje, labai nepatogu vykti į Ramygalą ar Naujamiestį. Lygiai tas pats ir su darželiais: priemiesčio gyvenvietėse – Pažagieniuose, Dembavoje, Piniavoje jie perpildyti, o mieste kai kurie darželiai pustuščiai. Siekiant, kad vaikas pakliūtų į miesto švietimo įstaigas, kai kurie tėvai specialiai persiregistruoja į miestą. Šias problemas jau seniai reikėjo išspręsti“, – įsitikinęs J. Katinas.
Susikaupusių problemų – apstu, deja, viena rajono Savivaldybė nėra pajėgi jų išspręsti. Tam būtinas dviejų Savivaldybių bendradarbiavimas.
„Tai duotų didžiulę naudą. Tikrai niekas nekalba apie kažkokį dviejų Savivaldybių sujungimą, kalbama tik apie glaudų bendradarbiavimą. Nereikia problemų stumdyti vieni nuo kitų. Nuoširdžiai kviečiu rajono merą P. Žagunį paduoti ranką V. Satkevičiui. Žmonės tai tikrai įvertins“, – sakė J. Katinas.