Nors vasara lepina karštais orais, kurie kartais net sveikam žmogui tampa tikru iššūkiu, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis dabartinė temperatūra kelia didelį pavojų. Dėl kaitrių orų gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, pablogėti bendra sveikata ar net ištikti insultas arba infarktas.
Kaip sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis apsisaugoti nuo karščio pasekmių, pavojingų net gyvybei, pasakoja gydytoja kardiologė G. Radauskaitė.
Širdies ritmo sutrikimai
Gydytojos teigimu, karšti vasaros orai sergančius širdies ligomis ypač vargina dėl to, kad netenkama daug skysčių ir elektrolitų. Pacientams, kuriems iki tol buvo sureguliuotas kraujospūdis, dėl skysčių stokos galimas visiškas kraujospūdžio disbalansas.
„Esant skysčių trūkumui kraujospūdis gali labai staigiai nukristi arba atvirkščiai, dėl tiesioginių saulės spindulių gali imti sparčiai kilti“, – sako G. Radauskaitė.
Taip pat esant aukštai oro temperatūrai ir daug prakaituojant, organizmas praranda daug kalio ir magnio. Pasak kardiologės, esant jų trūkumui dažnai atsiranda širdies ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimai.
Taip pat turintiems išeminę širdies ligą, išsivysčiusią dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo arba trombo, karštomis vasaros dienomis dažnai padidėja pulsas, dažniau pradeda kartotis krūtinės anginos priepuoliai, mažėja fizinio krūvio tolerancija bei prastėja bendra savijauta.
Insulto arba infarkto rizika
Net ir sveikiems žmonėms kaitrūs orai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. „Prakaituojant ir netenkant daug skysčių kraujas tampa šiek tiek tirštesnis, dėl ko kraujagyslėse gali susidaryti trombai, o jų pasekmės – infarktas arba insultas“, – perspėja kardiologė.
Medikė akcentuoja, kad tiek sergantiems širdies ligomis, tiek sveikiems žmonės karštą dieną būtina gerti pakankamai skysčių ir jokiu būdu nevartoti kavos bei alkoholio, kadangi šie iš organizmo skysčius šalina ir sukelia disbalansą. Taip pat rekomenduojama šiek tiek mažinti fizinę veiklą, ypač tais atvejais, kada pacientui nustatyta koronarinė širdies liga. Šie pacientai kaitriomis dienomis turėtų kur kas daugiau ilsėtis, kuo mažiau judėti ir būtinai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
„Ypač reikėtų nepamiršti vartoti, jei gydytojas yra paskyręs, kraują skystinančius vaistus, kadangi kitu atveju išauga miokardo infarkto rizika“, – akcentuoja G. Radauskaitė.
Pajutus itin dažną arba neritmišką širdies veiklą, medikė pataria nieko nelaukiant kreiptis į šeimos gydytoją, o jei pulsas šokteli daugiau nei 150, kviesti greitąją pagalbą.
„Jeigu karštą dieną atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, o kraujospūdis tampa žemas, pirmoji būtina pagalba – pakankamas skysčių suvartojimas. Be to, reikėtų pasirūpinti pakankamu kalio ir magnio kiekiu. Šių medžiagų yra mineraliniame vandenyje, tačiau jei turite širdies sutrikimų, patartina vartoti ir profilaktinius kalio ir magnio preparatus“, – rekomenduoja kardiologė G. Radauskaitė.