Su magnetiniu Žemės lauku ir vėl vyksta keisti dalykai.
Europos kosmoso agentūra (ESA) Žemės magnetinį lauką stebėjo pasinaudodami savo „Swarm“ palydovais ir jų pagalba virš Pietinio Atlanto vandenyno, tarp Afrikos ir Pietų Amerikos, magnetiniame lauke pastebėjo neįprastą zoną.
Atrodo, kad per paskutinius 50 metų šis sumažėjusio magnetinio intensyvumo plotas vis silpnėjo ir silpnėjo, o galiausiai susilpnėjo iki tiek, kad ši keista dėmė jau greitai gali pasidalinti į dvi atskiras zonas.
Magnetinis laukas padeda Žemei apsisaugoti nuo žalingos kosminės radiacijos ir iš Saulės atskriejančių įelektrintų dalelių. Jis gali atrodyti, kaip „pastovi gamtos jėga“, tačiau iš tiesų jis yra linkęs į tam tikrus beprotiškus bangavimus ir pokyčius, kurių vieną visai neseniai stebėjome virš Šiaurės polio, o tai vyksta dėl superįkaitusio geležies vandenyno, kuris tyvuliuoja giliai mūsų planetos viduje, rašo iflscience.com.
Van Aleno radiaciniai žiedai yra du didžiuliai įelektrintų dalelių radiacijos diržai, apjuosę Žemę, ir kuriuos vietoje prilaiko magnetinis planetos laukas.
Per paskutinius dešimtmečius mokslininkai pastebėjo fenomeną, kurie jie praminė „Pietų Atlanto anomalija“ – Žemės magnetinio lauko silpna vieta, kuri lemia, kad Van Aleno radiacinis diržas nusileidžia ekstremaliai arti – vos per 200 kilometrų nuo Žemės paviršiaus.
Kaip demonstruoja naujausi ESA duomenys, Pietų Atlanto anomalija taip pat progresyviai silpnėja. Nuo 1970-ųjų, ši zona nukrito nuo maždaug 24000 nenoteslų iki 22000 nanoteslų (magnetinio lauko indukcijos matavimo vienetas, prilygstantis vienai milijardajai teslos daliai).
Vien per paskutinius penkerius metus, mokslininkai taip pat stebėjo, kaip magnetinio silpnumo dėmė dalijosi į dvi atskiras zonas, abiejose Atlanto vandenyno pusėse.
„Naujas, rytinis Pietų Atlanto anomalijos minimumas pasirodė per paskutinį dešimtmetį ir pastaraisiais metais aktyviai vystėsi. Dabar iššūkis yra suprasti Žemės šerdyje vykstančius procesus, kurie skatina šiuo pokyčius,“ – ESA pranešime sakė Jürgen Matzka iš Vokietijos žemės mokslų tyrimų centro.
Egzistuoja tam tikros spekuliacijos, kad tai gali būti dar vienas ženklas apie artėjantį Žemės polių apsivertimą – kolosalų reiškinį, kurio metu, per laikotarpį siekiantį nuo kelių šimtų iki tūkstančių metų, vietomis susikeičia šiaurinis ir pietinis poliai.
Trumpuoju periodu Anomalijos pokyčiai gali sukelti tam tikrų sunkumų Žemės orbitoje esantiems palydovams. Visgi, nerimauti tikrai nėra dėl ko, nes mums, žemiečiams, tai didesnio poveikio neturės ir gali tik suteikti naujų įžvalgų apie mūsų planetos viduje glūdinčias paslaptis ir keistas jėgas, kurios slypi po mūsų kojomis.