Šį renginį organizavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla. Mokyklos direktorė Minolė Petronytė-Kairienė, tardama sveikinimo žodį susirinkusiems į renginį mokyklų vadovams, pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir švietimo politikos formuotojams džiaugėsi mokyklos sėkme dirbant su specialiųjų poreikių mokiniais. Keturiolikos metų patirtis, išbandyti mokymo metodai, noras dalintis įgytomis žiniomis su kitais, empatija ir profesionali komanda – raktiniai, sėkmę apibūdinantys žodžiai įtraukiojo ugdymo srityje.
Skatinti įtraukiojo švietimo principų diegimą
Respublikinės konferencijos tikslas – skatinti įtraukiojo švietimo principų diegimą ir jų plėtrą Lietuvos mokyklose, dalijantis gerąja patirtimi, ugdant socialinius emocinius mokinių įgūdžius bei plėtojant bendradarbiavimo tinklą tarp įvairių švietimo sistemos dalyvių, mokyklų bendruomenių ir švietimo politikos formuotojų.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Deivido Labanavičiaus patarėja Sandra Razminė įžvelgė šios konferencijos prasmingumą šių dienų kontekste. Įtraukiojo ugdymo svarba šių dienų kontekste tampa ypač aktuali dėl besikeičiančio visuomenės sampratos apie lygybę, žmogaus teises ir socialinę įvairovę. Įtraukusis ugdymas – tai mokymosi aplinkos pritaikymas, skatinantis, kad kiekvienas vaikas, nepaisant savo individualių gebėjimų, socialinės padėties ar negalios, galėtų aktyviai dalyvauti ir būti visaverte švietimo proceso dalimi.
Tobulėjimas, augimas, bendruomenės stiprinimas
Konferencijos viešnia, Panevėžio Beržų progimnazijos direktorė ir miesto įtraukiojo ugdymo koordinatorė Rasa Macė pabrėžė mokymosi svarbą vieniems iš kitų. Šiuolaikinė auganti organizacija susideda iš kelių sudedamųjų dalių: asmeninio tobulėjimo, profesinio augimo ir bendruomenės stiprinimo. Jeigu mes kartu augame, tobulėjame ir dalinamės, galime pasiekti puikių rezultatų.
Renginyje pranešimus skaitė ir savo įžvalgomis dalinosi puikūs ir šiuolaikiški lektoriai. Viena tokių – Eglė Ramanauskaitė, Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos psichologė ir knygos „Ko iš tikrųjų nori vaikai?“ autorė. Lektorė palietė visuomenės nemokėjimo bendradarbiauti komandoje problemą ir akcentavo, kad dirbant su specialiųjų poreikių vaikais yra ypatingai svarbu bendrauti viena kalba. „Vienos kalbos“ bendravimas tai yra tėvų, mokytojų, klasės draugų sutarimas ir problemos išsiaiškinimas. Neretai specialiųjų poreikių mokinio buvimas klasėje sutrikdo šios klasės draugus. Kartais jie gali būti nustebę, išsigandę matydami kitokį klasės draugo, turinčio specialiųjų poreikių, elgesį. Lektorė Eglė pasidalino 5 žingsnių programa, kuri palengvina darbą su specialiųjų poreikių mokiniais. Ši programa apima: neatitikimų paaiškinimą, panašumų atradimą, patarimus kaip bendrauti su specialiųjų poreikių mokiniais, atsakymus į klausimus ir įtraukiąją veiklą.
Įtraukties ir vienybės vertybės
Lietuvos įtraukties centro direktorės pavaduotoja Inga Nekrošienė konferencijos dalyviams papasakojo apie centro veiklą ir pristatė naująjį „Įtraukties“ logotipą. Šis logotipas atspindi įvairovės, įtraukties ir vienybės vertybes, atkreipiamas dėmesys į skirtingų savybių turinčių žmonių bendrystę. Įtraukties logotipe dominuoja mėlyna, geltona, žalia ir oranžinė spalvos. Mėlyna spalva siejama su įvairiomis pozityviomis reikšmėmis, žalia – simbolizuoja prasmę ir emocijas, oranžinė – energijos, optimizmo, draugiškumo ir kūrybiškumo spalva, o geltona – simbolizuoja džiaugsmą ir šilumą.
Pirmoji konferencijos dalis baigėsi charizmatiškojo rašytojo, televizijos laidų vedėjo ir komunikacijos konsultanto Giedriaus Drukteinio pranešimu – diskusija „Įtraukiojo ugdymo iššūkiai ir sprendimai kitose kultūrose“. Pranešime buvo akcentuojamas skirtingų šalių ir kultūrų susidorojimas su įtraukiojo ugdymo iššūkiais ir problemomis, susijusiomis su įvairių poreikių turinčių vaikų integracija į visuomenę. Lektorius komentavo nemažai žydiškojo auklėjimo teorijų, pavyzdžiui, žydų kultūroje kiekvienas vaikas yra pats geriausias ir užtikrina tautos išlikimą.
Praktinės veiklos
Antroji konferencijos dalis buvo skirta praktinėms veikloms. Dalyviai, pasidalinę į keturias komandas, turėjo galimybę prisiliesti prie tarptautinio projekto Sicilijoje. Įvairiausių mokymų organizatorės specialiosios pedagogės, logopedės Justė Plesnevičienė ir Birutė Gilienė vedė žaidimų terapijos veiklas. Žaidimų terapijos veikloje konferencijos dalyviai patobulino pažinimo, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo kompetencijas. Nuostabiosios lektorės teigė: „Vaiko kalba – žaidimas“.
Tokią žvarbią dieną, bet su saule širdyje anglų kalbos mokytoja Eglė Čepulienė ir Panevėžio rajono Naujamiesčio mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Asta Žaludienė pakvietė komandas pasinerti į muzikos terapiją ir pažinti tolimojo Afrikos žemyno kultūrą. Dalyviai patobulino bendradarbiavimo ir kultūrinę kompetencijas, bandydami tapti afrikiečių folkloro dalimi.
„Emocijų SPA“
Kita stotelė pakvietė dalyvius į „Emocijų SPA“. Šio SPA šeimininkės psichologė Kristina Tarutienė ir socialinė pedagogė metodininkė Jolanta Matiukė pakvietė pasvajoti į kvepiančią laboratoriją. Konferencijos dalyviai mokėsi kvėpavimo technikos, atsipalaidavo sensoriniame kambaryje, susikūrė talismaną.
Praktinių veiklų kelionę konferencijos dalyviai baigė „Dailės terapijos“ veikloje. Šios veiklos lektorės specialioji pedagogė – logopedė metodininkė Aušra Šimkevičienė ir vyresnioji socialinė pedagogė Sonata Mackevičienė nuolat dalyvauja „Erazmus+“ programos tarptautinėje veikloje. Anot Aušros ir Sonatos „Be meno negalima įsivaizduoti pilnaverčio ir prasmingo gyvenimo. Menas yra kūryba, žaidimas, grožis, bendravimas ir intuicija“.
