Lietuvių atsparumas Rusijos ir Kinijos propagandai yra patenkinamas. Bet jis mažai keičiasi nuo karo Ukrainoje pradžios, negerėja. Viena priežasčių – ilgalaikės pasekmės to, kaip žmonės vertina sovietmetį.
Su Geopolitikos ir saugumo studijų centru jau trečius metus atlikome “Demokratijos tvarumo barometro” tyrimą. Remiantis reprezentatyvios apklausos duomenimis, analizavome lietuvių paramą demokratijai ir atsparumą Rytų propagandai. Kalbant apie demokratiją, rinkimų metais aptikome pozityvių pokyčių.
Bet Lietuvos gyventojų atsparumas autoritarinių Rytų valstybių propagandai nuo 2022 m. nepadidėjo.
Matuodami atsparumą Rytų propagandai, pateikiame tris indeksus. Pirmas užčiuopia tai, kaip gyventojai suvokia Rusijos keliamą grėsmę. Antras indeksas apima ekonominius Rusijos ir Kinijos propagandos naratyvus. Trečias indeksas tiria atsparumą politiniams Rytų režimų skleidžiamiems teiginiams.
Kiekvieną indeksą sudaro daug rodiklių. Pavyzdžiui, matuodami atsparumą politiniams Rytų naratyvams, respondentams pateikiame propagandinius teiginius: kad NATO ir JAV pakurstė karą Ukrainoje, kad Rusija pasaulyje gina tradicines vertybes, kad Lietuva yra kalta dėl pablogėjusių santykių su Kinija, ir taip toliau.
Visą tyrimo ataskaitą su metodika ir grafikais galite rasti Geopolitikos ir saugumo studijų centro interneto puslapyje.
Iš žmonių atsakymų išvedėme atsparumo propagandai lygį. Kiekvienas indeksas yra skalėje nuo 0 iki 100, kur nulis reiškia visišką pasidavimą Rytų propagandai, o 100 – tobulą atsparumą propagandiniams teiginiams.
Nuo paties pirmo tyrimo matome, kad lietuviai palyginti adekvačiai vertina Rusijos grėsmę. Suapvalinta indekso vertė yra 66. Patenkinamas yra atsparumas politiniams naratyvams – 100 balų skalėje jis yra lygus 63.
Silpniausia vieta – ekonominiai Rytų naratyvai. Šis indeksas siekia vos 47 balus. Pavyzdžiui, dauguma respondentų galvoja, kad konfliktai su Kinija ir Rusija kenkia Lietuvos ekonomikai, nors ši nuosekliai auga.
Žinoma, ne visi žmonės Rytų propagandą ir grėsmes vertina vienodai. Su atsparumu koreliuoja gyvenama vieta ir išsilavinimas. Tačiau geriausiai skirtumus tarp gyventojų paaiškina gyvenimo sovietmečiu vertinimas.
Pavyzdžiui, pažiūrėkime į atsparumą politiniams Rytų naratyvams. Indekso bendras vidurkis yra 63. Žmonės su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu yra kiek atsparesni – 68 balai. Turinčių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą vidurkis mažesnis, 60 balų. Kone identiškas statistinis skirtumas yra tarp didmiesčio ir kaimo gyventojų.
Taigi, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta atsparumą autoritarinių Rytų režimų propagandai mažina ar didina keliais balais.
Dabar pažiūrėkime į sovietmetį. Žmonės, kurie sako, kad sovietmečiu gyventi buvo blogiau: vidutiniškai 73 balų atsparumas. Žmonės, kurie sako, kad nei taip, nei ne: 56. Žmonės, kuriems gyventi buvo geriau sovietmečiu: 40.
Statistiniai skirtumai tarp šių grupių yra didžiuliai: tai skirtumai tarp neblogo balo ir aiškiai neišlaikyto propagandos egzamino.
Mūsų apklausoje apie 54 proc. žmonių nesutiko su teiginiu, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau. Lyginant su panašių apklausų rezultatais prieš dešimt metų, tai didelis skaičius. Tačiau likę arba yra neutralūs, arba nežino, arba net ilgisi sovietmečio. Pastarųjų yra nedidelė, bet reikšminga mažuma, apie 13 procentų.
Kaip rašome tyrimo išvadose, kitus veiksnius nustelbianti sovietmečio takoskyros įtaka iš dalies paaiškina atsparumo Rytų propagandai indeksų stabilumą – sunku tikėtis, kad šios nuostatos keistųsi greitai.
Propagandistai tai supranta. Manau, ne šiaip socialinėse medijose matome tiek daug nuotraukų, kurios sukelia praeities nostalgiją kai kuriems žmonėms. Pavyzdžiui, apie sviestą sovietinėje parduotuvėje, kuris, suprask, buvo natūralus ir skanus.
Tiek sovietinis maistas, tiek režimas nebuvo nei natūralūs, nei skanūs. Bet nostalgija jiems mažina atsparumą Kremliaus propagandai šiandien.
