Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog didžioji dalis šalies sveikatos įstaigų turi veiklos planus karo sąlygomis, tačiau pasirengimo lygis nėra pakankamas.
„Sveikatos sistema ruošiasi. Popieriniame lygmenyje turi planus gana nemaža dalis įstaigų, tačiau realus pasirengimo lygis tikrai nėra pakankamas“, – Seimo konservatorių frakcijoje kalbėjo ministrė.
„Pačios gydymo įstaigos sako, kad jie yra nepasirengę. Popieriuje viskas yra, maždaug 80 proc. yra pasirengę planus veikti tris dienas“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu šiuo metu yra diskutuojama dėl dviejų sveikatos įstaigų darbo karo sąlygomis alternatyvų. Pasak M. Jakubauskienės, vertinamas sistemos infrastruktūros pasiruošimas trims bei dešimčiai dienų.
„Trys dienos buvo pasirinktos atsižvelgiant į ankstesnius susitarimus, kiek mes galėtume išsilaikyti, o dešimt dienų svarstymas yra diskutuojamas. Diskusijoje su Krašto pasaugos ministerija mes svarstome, kad dešimties dienų laikotarpis, tiek kiek vyktų aktyvių kovos veiksmų fazė“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams kalbėjo ji.
Preliminariais vertinimais, sveikatos įstaigas trims dienoms aprūpinti pagrindiniais pasirengimo apsektais – vandens gręžiniais, kuro talpykloms, ryšio priemonėmis, maistu – būtų reikalingi apie 100 mln. eurų.
Pasak ministrės, šiuo metu pagrindinis prioritetas – medikų mokymai.
„Realus prioritetiniai darbai yra mokymai. Ką mes dabar pradėjome daryti. Planuojame, kalbam su gydymo įstaigomis regionų ir didžiosiomis ligoninėm, kad jie formuotų gydytojų kohortas, yra suplanuoti siuntimai į Ukrainą gydyti sužeistų karių, susipažinti su karo lauko medicina“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, naudojant turimą 1 mln. eurų finansavimą, šiemet dirbti karo sąlygomis ketinama paruošti 6 tūkst. sveikatos sistemos darbuotojų.
Savo ruožtu siekiant pakelti specifiniais kompetencijas, „labai nedidelį skaičius medikų, dirbančių su trauminiais sužeidimais“ ketinama siųsti į Ukrainą.
Pernai balandį Jaunųjų gydytojų asociacijai apklausus 1 tūkst. 683 gydytojų, slaugytojų, medicinos studentų ir paramedikų, 56 proc. sveikatos priežiūros specialistų teigė visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.
Tuo metu asociacijos užsakymu šių metų sausį atliktos reprezentatyvios „Spinter“ apklausos duomenimis, maždaug pusė šalies gyventojų nepasitiki medikų įgūdžiais veikti ekstremalioje situacijoje.
