Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nagrinėti Seimo narės Ritos Tamašunienės skundą dėl kelių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformuotų vienmandačių rinkimų apygardų Vilniuje bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose ribų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R. Tamašunienė skunde laikosi pozicijos, jog sudarant Vilniaus pietinę, Riešės, Šalčininkų-Vilniaus bei Nemenčinės apygardas pažeistos lenkų tautinės mažumos rinkimų teisės, nes įprastos apygardos išskaidytos.
R. Tamašunienė prašo teismo įvertinti, ar minėtų apygardų sudarymas neprieštarauja Rinkimų kodekso nuostatai, jog VRK apygardas sudaro atsižvelgdama į teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį suskirstymą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pažymi, kad pagal naują suskirstymą 17 Vilniaus rajono apylinkių perkeliama į kitų savivaldybių apygardas – septynios Vilniaus rajono apylinkės priskiriamos Vilniaus miesto apygardai, o dešimt Vilniaus rajono apylinkių priskiriamos Šalčininkų rajono savivaldybės apygardai.
Anot partijos, iki šiol buvo tik penkios Vilniaus rajono apylinkės perkeltos į kitas savivaldybes.
Kaip pranešė LVAT, Seimo narės inicijuotą norminę bylą nagrinės išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija.
Į LVAT su skundu dėl apygardų ribų anksčiau kreipėsi ir Ukmergės rajono meras Darius Varnas, tačiau teismas jo skundo nepriėmė, nes pareiškėjas nėra tarp subjektų, kurie gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Meras siekė apskųsti VRK sprendimą dėl apygardų ribų patvirtinimo, pagal kurį Ukmergės rajono savivaldybės teritorija išskaidyta į dvi vienmandates rinkimų apygardas.
Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. 2023 metų spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.
Tokiu būdu spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios buvo per didelės ir septynios – per mažos.
Tvirtinant naujas Seimo rinkimų apygardų ribas VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis. Tačiau to pasiekti pavyko tik keturiose savivaldybėse – Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybėse.
Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos liko neišskaidytos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.
22 vienmandates apygardas sudaro dalis arba visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.
