Prie Vyriausybės suburtai darbo grupei svarstant idėją Vilniaus oro uostui suteikti kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą, Lietuvos oro uostai (LTOU) procese pasigenda aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo. Susisiekimo bendrovės teigimu, sostinės oro uosto pavadinimo atnaujinimas neturėtų būti finansuojamas bendrovės lėšomis.
„Kol kas matome, kad dėl šio projekto dar daug neaiškumo. Neaiški pageidaujama konkrečių veiksmų apimtis, nėra veiksmų plano ir svarbiausia, jog nėra aiškus oro uosto papildomo vardo įvedimo finansavimo klausimas – esame įsitikinę, kad tai turėtų būti daroma ne oro uostų lėšomis“, – komentare Eltai nurodė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.
Tarpinstitucinė darbo grupė sudaryta 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
T. Vasiliausko teigimu, oro uostų atstovai dalyvavo keliuose šios grupės susitikimuose.
„Mes jau pirmuosiuose diskusijų etapuose siūlėme M. K. Čiurlionio metų įprasminimui savo erdves, galimybes skleisti informaciją mūsų kanaluose be poreikio keisti viso oro uosto vardą. Kol kas suprantame tiek, jog yra siekis suteikti visuomenės išrinktą oro uosto pavadinimą ir mūsų pavadinimas turėtų tarnauti M. K. Čiurlionio kūrybos garsinimui“, – sakė oro uostų atstovas.
Kaip Eltai nurodė Vyriausybės kanceliarija, praėjusios savaitės penktadienį vyko nuotolinis menininko vardo ir kūrybos įprasminimo komisijos balsavimas, į metinių minėjimo planą 2024-2026 metams norint įtraukti naujas veiklas. Tuo metu naujo oro uosto pavadinimo klausimas keltas nebuvo.
„Penktadienį Vyriausybės kanceliarijoje nei M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos Komisijos, nei jos Darbo grupės posėdžiai nevyko. (…) Daugiau informacijos šiuo klausimu šiuo metu pateikti negalime“, – teigė kanceliarija.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
LTOU atstovo teigimu, „labai tikėtina“, kad sprendimas atnaujinti Vilniaus oro uosto pavadinimą kitais metais bendrovės pareikalautų „perdėlioti tam tikrus darbus ir turimus pajėgumus“.
„Mūsų patvirtinta strategija apima infrastruktūros transformaciją ir vystymą, aviacinio pasiekiamumo didinimą, galimybių verslams veikti oro uostuose plėtrą, bendrą Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą, o mums artimiausi metai yra labai svarbių strateginių infrastruktūros projektų vykdymo ir pokyčių laikotarpis“, – pažymėjo T. Vasiliauskas.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
