Inicijavus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą dėl politinio neutralumo turinio kūrimo, visuomeninio transliuotojo taryba sako, kad to siekti turi didelę reikšmę visuomenėje turinčios organizacijos.
Taip rašoma BNS penktadienį perduotoje apibendrintoje daugumos LRT tarybos narių nuomonėje.
„Didelę reikšmę visuomenėje turinčios organizacijos turėtų siekti politinio neutralumo. LRT atveju tai yra tiesiogiai įtvirtinta LRT įstatymo trečiame straipsnyje kaip vienas kertinių LRT veiklos principų“, – teigia taryba.
Pasak jos, tarybos posėdžiai, kurių metu buvo pasiūlyta atlikti LRT politinio neutralumo auditą, nebuvo vieši.
„Tai įprasta juridinių asmenų valdymo praktika“, – teigia taryba.
Anos jos, vidaus audito metinis planas 2025 metams, kuriame, be kitų, numatytas ir politinio neutralumo principo įgyvendinimo auditas, patvirtintas tarybos daugumos balsais pernai gruodį.
„Taryba yra kolegialus organas, sprendimai priimami balsuojant ir laikomi priimtais sulaukus daugumos palaikymo“, – rašoma apibendrintoje nuomonėje.
Pasak jos, plane yra numatyti ir kiti vidaus auditai, už kurių atlikimą atsakinga LRT vidaus audito tarnybos vadovė, ji formuluoja konkrečius audito uždavinius, parenka tinkamas metodikas tikslams pasiekti, o, esant poreikiui, gali siūlyti ir siūlo pakeitimus.
Tarybos teigimu, ji audito metodų ir kitų detalių nenustato, todėl susilaiko nuo jų komentavimo.
„Vidaus auditas visų pirma LRT vidaus reikalas, su juo susijusi informacija laikoma konfidencialia. Vidaus auditas yra skirtas profesionaliam atitikties ir situacijos vertinimui, organizacijos veiklos gerinimui. Jo rezultatai tarnauja kaip objektyvi ir patikima informacija LRT organams, priimantiems strateginius ir kitus sprendimus pagal kompetenciją“, – rašoma nuomonėje.
Kaip rašė BNS, LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka ketvirtadienį susitikime su nacionalinio transliuotojo žurnalistais pareiškė nepalaikęs sprendimo vykdyti auditą dėl politinio neutralumo šioje žiniasklaidos priemonėje.
Nerimą dėl vykstančio audito šią savaitę išreiškė tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija.
Profesinėms organizacijoms kyla klausimų, ar auditas nepažeis žurnalistikos laisvės principų, jos pabrėžė redakcinės nepriklausomybės svarbą.
