Įžengus į naujuosius metus, LRT pakvietė prisiminti iškiliausius 2024-ųjų metų įvykius, asmenybes ir iniciatyvas, įkvėpusias bei padėjusias Lietuvai susitelkti, augti ir tobulėti. Kviečiame kartu stebėti iškilmingą LRT Metų apdovanojimų ceremoniją, kurioje pagerbiami praėjusių metų ryškiausieji.
LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, 7 skirtingose nominacijose išskyrė po 3 pretendentus, iš kurių LRT.lt skaitytojai išrinko, jų nuomone, labiausiai vertus apdovanojimų statulėlės.
LRT Metų apdovanojimuose triumfavo ir Panevėžys. „Metų kultūros reiškiniu“ pripažintas šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ – už tai, kad modernus menas yra pasiekiamas ne tik sostinėje.
LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje pagerbti šių nominacijų laimėtojai:
Metų pilietinė iniciatyva – Visuomenės susitelkimas ieškant dingusių žmonių – už gelbėtojų, savanorių ir paprastų piliečių dialogą, už vieningumą, kai ieškome dingusiųjų.
2024-aisias Lietuvą itin sukrėtė kelios dingusių vaikų bei paauglių istorijos. Žmonės būrėsi į grupes, dalyvavo paieškose, dalijosi informacija, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Į paieškas įsitraukė šauliai, savanorių grupė su dresuotais paieškos šunimis „K9 paieška“. Informacijai dalytis ir veiksmams koordinuoti reikėjo visiems prieinamos platformos, todėl savanoriai skubiai įkūrė socialinių tinklų grupę. Koordinavimo ėmėsi Raudonojo Kryžiaus atstovė Vytautė Stankevičienė.
Metų kraštiečiai – Pumpėnų bendruomenė Pasvalio rajone – už savo lėšomis atkuriamą seną malūną, įsirengtą paplūdimį ir kitus didelius darbus mažame miestelyje.
Pumpėnų bendruomenė savo lėšomis atkuria seną malūną, kuris virs verslo šaltiniu bendruomenei, patys įsirengė paplūdimį, į kurį plūsta žmonės iš kitų miestų, čia rengiamas kasmetinis festivalis, pritraukiantis tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos. Bendruomenės pirmininko Armino Vareikos teigimu, jau kelerius metus išgyvena tikrą renesansą.
Metų atradimas – Prof. Sonata Jarmalaitė, dr. Rasa Sabaliauskaitė – už inkstų vėžio tyrimus, padėsiančius mažinti sergamumą.
Praėjusių metų gegužę prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kolektyvo 7 metus vykdyto inkstų vėžio mutografijos tyrimo rezultatai. Tarp straipsnio autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės prof. Sonata Jarmalaitė ir dr. Rasa Sabaliauskaitė.
Skirtinguose geografiniuose pasaulio regionuose genų mutacijos, aptinkamos inkstų vėžio genomo sekose, skiriasi ir daugelis tokių skirtumų nėra paaiškinami vien žinomais vėžio rizikos veiksniais. Iš 11 pasaulio šalių susibūrę mokslininkai išanalizavo beveik 1 000 inkstų vėžio genomo sekų ir nustatė specifinius mutacijų profilius, nurodančius ligos priežastis. Lietuva, turėdama aukščiausius inkstų vėžio sergamumo rodiklius Europoje ir pasaulyje, tapo viena iš pagrindinių tyrimo objektų.
Metų verslo lyderystė – Vladas Algirdas Bumelis – už indėlį į Lietuvos biotechnologijų pramonę ir pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą.
Vladas Bumelis – Lietuvos chemikas, enzimologas, mokslininkas, biotechnologas, profesorius, akademikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir verslininkas. Jo kuriamas biotechnologijų miestas „Bio City“ Lietuvai neabejotinai pelnys aukštųjų technologijų šalies vardą. Pirmasis „Bio City“ kompleksas – Genų terapijos centras – suteikia pagreitį Lietuvos ambicijai gauti 5 proc. BVP iš biotechnologijų srities. Genų terapija padės žmonėms, kovojantiems su retomis genų ligomis, ir prisidės prie kokybiško ir visavertiško jų gyvenimo.
Metų ateitis – Robotikos komandos „Litbot“ ir „Lituanica X“ – už iškovotą galimybę atstovauti Europai Amerikoje – už atsisakymą varžytis su Rusija ir solidarumą su Ukraina.
Dvejus metus kūrę itin sudėtingą ir unikalų robotą Lietuvos mokiniai svajojo – Europos robotikos čempionate jie iškovos galimybę atstovauti Europai JAV. Tačiau vertybės ir nepakantumas Rusijos karinei agresijai Ukrainoje lėmė, kad jie tarė: „Ne, nesivaržysime komandoje su Rusija.“ Dvi Lietuvos komandos buvo diskvalifikuotos ir į JAV vykti nebegalėjo. Tai buvo nelengva dilema, bet suvokimas, kad principai ir vertybės yra aukščiau už pergalę čempionate, taip pat buvo labai stiprus. Ypač kai vienas komandos „Lituanica X“ narių – Ukrainos robotikos rinktinės atstovas Ihoris.
Metų kultūros reiškinys – Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ – už tai, kad modernus menas yra pasiekiamas ne tik sostinėje.
„Stasys Museum“ – Panevėžyje įkurta nacionalinės svarbos modernaus meno ekspozicinė erdvė. Naujasis šiuolaikinio meno muziejus, pavadintas garsaus menininko Stasio Eidrigevičiaus vardu, eksponuoja gausią jo kolekciją, o ateityje pristatys ne tik jo kūrinius, bet ir sieks tapti pasaulinio talento bei kūrybiškumo platforma.
Minimalistinę muziejaus architektūros koncepciją kūrę architektai rėmėsi trimis raktiniais žodžiais: paprastumas, logika ir fantazija („IMPLMNT architects“ studija). Per pirmus tris mėnesius muziejuje apsilankė 40 tūkst. lankytojų, 53 proc. jų – panevėžiečiai, 47 proc. – lankytojai iš svetur.
Metų asmenybė – Ajana Lolat-Pažarauskienė – už nepalaužiamą valią ir atkaklumą siekiant prasmingo tikslo – padėti negalią turintiems žmonėms.
2022-aisiais Ajana Lolat-Pažarauskienė pagerino Guinesso rekordą: ji su ramentais įveikė 14,5 km atstumą per 9 val. 39 min. Šiais metais A. Lolat-Pažarauskienė įveikė 333 km. Žygiuodama ji siekė ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliuosius, bet ir surinkti lėšų šunims asistentams treniruoti, kad jie galėtų padėti šeimoms, kuriose yra negalią turinčių asmenų.
