Tarpukario Lietuvoje buvo tik keturi miestai, kadangi tokį statusą turėdavo tik tos gyvenvietės, kuriose būdavo įsikūrę 10 000 ar daugiau gyventojų. Tuo metu vienas iš keturių miestų buvo Panevėžys, kurį iki Antrojo pasaulinio karo kūrė ir litvakai, prisidėję prie visuomeninio, kultūrinio, politinio gyvenimo. Nors holokaustas sunaikino didžiąją dalį Panevėžio žydų, dar ir šiandien mieste galima rasti čia gyvenusių žydų pėdsakų.
„Daug kas nustemba, kai, atkeliavę į Panevėžio autobusų stotį, sužino, kad jie atvyko į sinagogą“, – kelionę po žydiškąjį Panevėžį pradės laidos „Zachor. Atsimink“ vedėjas, aktorius Marius Povilas Elijas Martynenko, kuris drauge su kolege Dovile Kundrotaite keliauja po Lietuvą ir ieško tarpukario litvakų palikimo.
„Be abejo, niekas neatpažins Laisvės aikštėje buvusios vienos iš centrinių miesto sinagogų. Tarybiniais laikais po Antrojo pasaulinio karo ji buvo perstatyta ir paversta „Žalgirio“ sporto klubu. Tuo metu dar buvo išlikę sinagogai būdingi siauri aukšti langai per du aukštus. Deja, po paskutinio pertvarkymo bet kokie požymiai, kurie leistų identifikuoti buvusią sinagogą yra dingę ir galime įsivaizduoti, kad daugelis žmonių, kurie čia įsigyja butus, nežino, kad gyvena sinagogoje,“ – rodydamas į Panevėžio centre stūksantį daugiabutį pasakos Panevėžio kraštotyros muziejaus vadovas, istorikas Arūnas Astramskas.
Dokumentinėje apybraižoje bus parodytos ir 1932 metų kronikos, apie kurias panevėžiečiai ir istorikai sužinojo tik prieš keletą metų. Jose užfiksuoti Panevėžio dvasinės mokyklos-ješivos studentai, išeinantys iš ješivos pastato, kuris šiandien panevėžiečiams geriau žinomas konditerijos-kepyklėlės „Panevėžio Eglė“ vardu.
Saugi kelionė po žydiškąjį Panevėžį – laidoje „Zachor. Atsimink“ pirmadienį, 19.30 val., per LRT TELEVIZIJĄ.