Pirmąjį šių metų mėnesį elektros kaina Lietuvoje išliko tokia pat, kaip ir gruodį – 89 eurai už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ duomenimis, daugiausia elektros energijos sausį generavo vėjo elektrinės, o visos vietos elektrinės užtikrino tris ketvirtadalius suvartojimo.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės teigimu, stabialioms elektros kainoms pastarąjį mėnesį daugiausia įtakos turėjo dėl aukštesnės temperatūros mažėjęs elektros suvartojimas, didelė vėjo generacija Lietuvoje ir augusi hidroelektrinių elektros gamyba Latvijoje.
„Sausis buvo gana šiltas, tai lėmė mažesnę elektros paklausą ir stabilias kainas. Praėjusių metų sausio pradžioje dėl šalčių ir elektros jungčių neprieinamumo elektros kaina kai kuriomis valandomis augo iki beveik 1500 Eur/MWh. Ir nors šiemet „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos vėl neveikia, mažesnis elektros poreikis ir didesni vėjo elektrinių instaliuoti pajėgumai lėmė, kad rekordinių kainų šiemet nebuvo. (…)
Vėjo jėgainės sausį reikšmingai prisidėjo prie stabilių elektros kainų. Per metus vėjo jėgainių galia Lietuvoje išaugo nuo maždaug 1300 iki 1850 MW. Dėl to jos užtikrina vis didesnę dalį poreikio ir mažina priklausomybę nuo importo. Vėjuotas sausis ir didesnė šiluminių elektrinių gamyba lėmė, kad Lietuvoje buvo pagaminta net 75 proc. suvartotos elektros. O sausio 1 ir 4 dienomis vietos gamyba buvo didesnė nei šalies suvartojimas“, – pranešime nurodė A. Krasauskienė.
Anot „Litgrid“, aptariamu laikotarpiu vidutinė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 89,3 Eur/MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 103,1 ir 117,5 Eur/MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1141 GWh. Palyginti su gruodžiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 1 proc.
Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta elektros energijos 9 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 781 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 75 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Vėjo jėgainės sausį gamino daugiausiai – apie 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Nepaisant to, vėjo generacija, palyginti su gruodžiu, mažėjo 3 proc. Tuo metu saulės elektrinių gamyba augo 51 proc., hidroelektrinės sugeneravo 6 proc. daugiau, o šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 35 proc. Kitų elektrinių generacija siekė 58 GWh.
Tuo metu bendras importo srautas sudarė 34 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą sumažėjo 7 proc., palyginti su gruodžio duomenimis. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 74 proc., iš Latvijos 9 proc., o iš Lenkijos importuota 17 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 18 proc. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 96 proc., 2 proc. į Lenkiją, o likę 3 proc. į Skandinaviją.
