Pasibaigus šventiniam laikotarpiui, elektros vartojimas Lietuvoje išaugo 13 proc., praneša „Litgrid“. Nurodoma, jog vietinės elektrinės užtikrino tris ketvirtadalius elektros suvartojimo, o daugiausia elektros sugeneravo vėjo elektrinės.
Pastarąją savaitę dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, bendrovės teigimu, išaugo 41 proc. ir siekė 90 Eur/MWh. Pažymima, jog Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo nežymiai didesnė nei Lietuvoje ir siekė 91 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę po švenčių dauguma vartotojų grįžo į kasdienį ritmą, todėl augo elektros suvartojimas ir jos kaina. Vidutinė 90 Eur/MWh kaina yra įprasta žiemos laikotarpiu. Prisiminkime, kokiomis kainomis pradėjome 2024 metus: tuomet, dėl stingdančių šalčių ir mažos vėjo generacijos, vidutinė savaitės kaina siekė 200 Eur / MWh, o sausio 5 d. 8 val. elektra kainavo net 1479 Eur / MWh“, – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Nurodoma, jog elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 13 proc. nuo 236 GWh iki 266 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 75 proc. elektros energijos suvartojimo, o bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros energijos. Bendrovės teigimu, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 213 GWh.
Pranešama, jog Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Tiesa, jų gamyba sumažėjo 17 proc. ir siekė 108 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 5 proc. nuo 55 GWh iki 58 GWh, hidroelektrinių generacija augo 39 proc. nuo 13 GWh iki 18 GWh, o kitos elektrinės pagamino 16 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vėjo elektrinės sugeneravo 54 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 29 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
Pagal importo / eksporto santykį, 31 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Lyginant su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 12 proc., 74 proc. buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. – iš Latvijos, o likę 22 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos, bendrovės teigimu, mažėjo 42 proc. nuo 92 GWh iki 53 GWh. 97 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 3 proc. – į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 60 proc. Lenkijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 90 proc. Lietuvos kryptimi.
