Pirmąją spalio savaitę, sumažėjus vėjo elektrinių gamybai bei išaugus suvartojimui, elektros kaina išaugo tris kartus – nuo 45 iki 131 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, rugsėjo 30–spalio 6 d. fiksuota elektros kaina yra didžiausia fiksuota kaina nuo šių metų sausio.
„Praėjusią savaitę fiksuota didžiausia elektros kaina nuo sausio pradžios. Viena iš priežasčių –reikšmingai pasikeitę orai regione. Po vėjo gamybos rekordų rugsėjo pabaigoje, spalio pirmą savaitę vėjo elektrinių generacija sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais ir siekė vos 28 GWh. Be to, vėstant orams elektros suvartojimas išaugo iki 233 GWh, paskutinį kartą toks didelis suvartojimas buvo balandžio pabaigoje. Didžiausia valandinė elektros kaina Baltijos šalyse ir Suomijoje susiformavo trečiadienio rytinėmis valandomis ir peržengė 500 Eur/MWh ribą. Aukštą kainą lemia branduolinių reaktorių remontai Suomijoje ir šiluminių elektrinių remontai Baltijos šalyse. Nors ruošiantis žiemai spalį dar bus remontuojamos kelios elektrinės, tačiau sekmadienį įjungtas antrasis „Olkiluoto“ reaktorius Suomijoje pasiūlą regione padidino 725 MW“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc., nuo 216 iki 233 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 43 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 99 GWh elektros energijos, tai yra 40 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 28 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo ir eksporto santykį, 61 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 32 proc. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 25 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. Tuo metu 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 12 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
