Penktadienį Seime vykstančiame pasauliniame parlamentiniame kongrese Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad pasaulio ateitis išgyvena kritinį momentą.
Tai akcentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, brutalios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste pasaulio ateitis priklauso nuo kolektyvinio gebėjimo palaikyti ir užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, įskaitant ir pagarbą sienoms bei įsipareigojimą nenaudoti jėgos joms pakeisti.
„Kritiškai svarbus šiandien – visos tarptautinės bendruomenės ryžtas siekti tarptautine teise grįsto teisingumo visiems ir atsakomybės už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat paragino parlamentus ir jų narius dar daugiau dėmesio ir pastangų skirti parlamentinės demokratijos stiprinimui tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
„Mes turime bendrą atsakomybę kovoti su augančiomis grėsmėmis žmogaus teisėms, demokratijai ir teisės viršenybei“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs iššūkį užtikrinti tolesnę taiką, laisvę, klestėjimą ir saugumą Europoje.
V. Čmilytė-Nielsen: pasaulio ateitis išgyvena kritinį momentą
Savo ruožtu Seimo pirmininkė, V. Čmilytė-Nielsen sveikinimo kalboje pabrėžė, kad pasaulio ateitis šiuo metu išgyvena kritinį momentą.
„Nuo pandemijos, iki klimato kaitos, Rusijos karo prieš Ukrainą, geopolitinės įtampos, energetinio saugumo ir technologinių trikdžių. (…) Didelė pasaulio politinės ateities dalis sprendžiama Ukrainoje. Agresija prieš Ukrainą susijusi ne tik su teritorijos vientisumu ar geopolitiniais interesais – tai susiję su pamatinėmis vertybėmis, kurios yra mūsų visuomenių pagrindas“, – kongreso atidarymo kalboje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo vadovės, šiandien grėsmė kyla ir tarptautinei teisei.
„Stebime, kaip nepaisoma tarptautinių normų ir taisyklių, kaip agresyvus elgesys ir kitų valstybių suverenumo bei teritorijų vientisumo pažeidinėjimas tampa nauja norma. Tai kelia grėsmę pasaulinės sistemos stabilumui ir saugumui, ir kenkia mūsų pačių gebėjimui išspręsti iškilusius iššūkius“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Parlamentai, kaip tautos atstovai, gali tapti forumu dialogui ir diskusijoms dėl svarbiausių globalių iššūkių. (…) Bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, parlamentai gali padėti pasiekti konsensusą ir parengti politiką, kuri padėtų visapusiškai ir koordinuotai spręsti iššūkius. Todėl kviečiu parlamentus imtis aktyvaus vaidmens šiose pastangose, įsitraukti į dialogą ir diskusijas ir dirbti kuriant politiką, kuri padėtų spręsti mūsų laikų ir ateities iššūkius“, – pridėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Gegužės 12–13 Seime vyksta pasaulinis parlamentinis kongresas „Pasaulio ateitis“. Renginyje dėmesys bus skiriamas dabartinės globalios geopolitinės padėties ir neišprovokuotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimui, taip pat bus kalbama apie parlamentinę demokratiją ir jos įgyvendinimo būdus.
Svarstomi ir ilgalaikiai bendrieji pasaulio ateities iššūkiai bei būtinybė peržiūrėti pasaulio ateities gaires, suformuluotas Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkėje.
