Jau 6 metus iš eilės vyko per Lietuvą keliaujanti Savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija, organizuojama Lietuvos architektų rūmų, Aplinkos ministerijos ir šį kartą – Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių. Šiame mieste susirinkę 46 savivaldybių vyriausieji architektai ir organizatorių atstovai susitelkė ties Bendrojo plano koncepcija – jai buvo skirtos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai nagrinėjo konkrečias šalies erdvinės plėtros problemas, teikė pasiūlymus.
„Lietuvos vyriausiųjų architektų susitelkimas ir darbas vienoje vietoje duoda didžiulį rezultatą aptariant, strateguojant ir prognozuojant valstybės erdvinę vystymo koncepciją. Pasidalinimas patirtimi, išklausymas vieni kitų, įsigilinimas ne tik į savo rajono ar miesto reikalus – tai visos Lietuvos progreso siekimas, o gal net ir garantas. Kiekvienoje situacijoje rasti geriausią sprendimą, kuris įtakos šalies ir žmonių gyvenimą – tokia atsakomybė ir toks krūvis tenka būtent vyriausiajam architektui. Nes architektūra privalo derėti ne tik pati su savimi, bet ir su absoliučia klausa viskam: laikmečio tendencijoms, materialiniam fonui, socialinei aplinkai, žmonių dvasinei savijautai“, – teigia Panevėžio miesto vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė.
Kaip ir kasmet, kolegialiai aptarę aktualiausias problemas bei apsvarstę galimus jų sprendimo būdus, savivaldybių vyriausieji architektai priėmė rezoliuciją. Joje kalbama apie didelį nerimą keliantį valstybei svarbių objektų planavimą, Bendrojo plano koncepcijos sprendinius, savivaldybių vyriausiojo architekto statusą ir Architektūros įstatymo priemonių suderinimą su kitais įstatymais.
2014 m. priimta nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija numatė daugelį išimčių valstybei svarbių projektų planavimui. Praktika parodė, kad išimtimis grįstas šių objektų planavimas savivaldybių teritorijose, nesuteikiant reikiamų teisių savivaldos institucijoms ir sprendinių patikrą atliekančioms valstybės institucijoms, neatsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius, nederinant valstybės ir savivaldybių interesų, yra itin ydingas ir keliantis didelį susirūpinimą dėl būsimų neigiamų padarinių ne tik savivaldybių bendruomenėms, bet ir visai šalies visuomenei.
Tokios nesubalansuotos plėtros pavyzdys – Klaipėdos uosto bendrasis planas, kurį numatoma teikti Vyriausybės pritarimui nepaisant SPAV ataskaitoje pabrėžiamo šio projekto sukeliamo „ilgalaikio, reikšmingo neigiamo poveikio“ (iš esmės – Baltijos jūros paplūdimių nuo Klaipėdos iki pasienio su Latvija sunaikinimo). Nerimą kelia ir visuomenei bei savivaldybėms neteikiama informacija apie „Rail Baltica“ jungties formavimą. Atsižvelgiant į tai, konferencijos dalyviai ragina teisėkūros institucijas, valstybei svarbių objektų planavimo organizatorius ir šiuos planus tvirtinančias institucijas atkreipti ypatingą dėmesį į valstybei svarbių objektų planavimo problematiką ir netvirtinti parengtų teritorijų planavimo dokumentų, esant neigiamoms pasekmių vertinimo išvadoms, taip pat pagrįstoms bendruomenių ir atsakingų institucijų pastaboms.
Bendrojo plano organizatoriams ir rengėjams, taip pat kitoms prie šio itin svarbaus dokumento sprendinių prisidedančioms institucijoms savivaldybių vyriausieji architektai rekomenduoja numatyti tolygų regioninį šalies vystymąsi, šiam tikslui panaudojant ekonomines, socialines, kultūrines ir kitas šiuolaikines skatinimo priemones. Siūloma LR Bendrajame plane ypatingą dėmesį paskirti ne tik trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vystymo ir jų tarpusavio ryšių formavimo, bet ir kitos, užžiedintos tangentės, jungiančios Vilnių, Panevėžį, Šiaulius ir Klaipėdą kūrimui.
Diskusijoje dėl savivaldybės vyriausiojo architekto statuso dalyviai analizavo tiek teigiamus, tiek neigiamus šios pareigybės aspektus, svarstė, kokią įtaką einamos pareigos gali daryti jų, kaip profesionalų, požiūriams ir atvirkščiai – kokį indėlį savivaldybės struktūroje veikiantys architektūros profesionalai gali suteikti darniam šalies vystymuisi. Jie ragina tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu peržiūrėti vyriausiesiems architektams priskiriamas funkcijas, užtikrinant, kad būtų efektyviai išnaudota jų turima profesinė kompetencija, o laikas, šiuo metu skiriamas architekto kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams, būtų paskirtas analitiniam ir kūrybiniam darbui.
Savivaldybių vyriausieji architektai pabrėžė, kad norint sukurti darnią, subalansuotą, kokybišką aplinką, reikalingi konkretūs įrankiai ir priemonės. Nemažą dalį iš jų – architektūrinius konkursus, architektūros ekspertinį vertinimą, susijusių institucijų pareigas ir kita numatė 2017 m. priimtas Architektūros įstatymas. Deja, daugelis šių priemonių nėra veiksmingos.
Atsižvelgiant į tai, dalyviai rekomenduoja teisėkūros institucijoms artimiausiu metu inicijuoti Teritorijų planavimo, Statybos, Vietos savivaldos ir kitų įstatymų suderinimą su Architektūros įstatymu, įvertinant numatytų priemonių efektyvumą, reguliavimo aiškumą, nuoseklumą.