Lietuvai pareigūnai tikisi, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) požiūris į prieš Rusijos agresiją kovojančią Ukrainą keisis į gera.
Taip jie kalbėjo po antradienį JAV Kongrese pasakytos amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kalbos.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad JAV administracijos požiūris į Ukrainą taps pozityvesnis, jis taip pat pabrėžia, jog prieš Rusijos agresiją kovojanti šalis deda visas pastangas atsiriboti nuo emocijų.
„Tikrai galiu patvirtinti, kad Ukrainos pusė, prezidentas Volodymyras Zelenskis deda visas pastangas atsiriboti nuo emocinių dalykų, kurie ištiko praėjusios savaitės pabaigoje, ir labai konstruktyviai dirbti su JAV administracija“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.
„Tai patvirtina net tik laiškas, tai patvirtina ir labai intensyvūs kontaktai, nebūtinai prezidentų lygiu, bet su kitais JAV administracijos pareigūnais, kurie man leidžia tikėtis, kad prezidento Donaldo Trumpo komandos požiūris į Ukrainą artimiausiu metu keisis į gerąją pusę“, – pridūrė G. Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo amerikiečių prezidentui D. Trumpui kalboje Kongrese antradienį pareiškus, jog jis gavo žinią iš ukrainiečių lyderio V. Zelenskio, kad Kyjivas yra pasirengęs deryboms su Rusija bei pasiruošęs sudaryti susitarimą su JAV dėl Ukrainos išteklių.
„Galime ir pozityvo įžvelgti“
G. Nausėdai antrino ir premjeras Gintautas Paluckas. Jis sakė, JAV prezidento pranešime pastebėjęs „minkštesnes gaidas“, kurios leidžia tikėtis postūmio derybų link, o tai būtų geras ženklas ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.
„Jeigu mes prisimintume vos prieš savaitę (vykusį – BNS) sunkų pokalbį tarp JAV ir Ukrainos prezidentų, tai pranešime vakarykščiame JAV prezidento aš jau matau minkštesnes gaidas“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo ministras pirmininkas.
„Galima tikėtis, kad pajėgs kartu su Europos lyderių pagalba Ukrainos prezidentas grįžti prie tam tikrų derybų, ar susitarimo rengimo stalo ir tai yra gera žinia tiek Ukrainai, tiek Lietuvai, tiek mūsų regionui“, – pridūrė jis.
Tuo metu Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad po JAV prezidento kalbos akivaizdu, kad jam pagrindinis prioritetas – vidaus politika.
„Tos temos dominavo, užsienio politikos, kaip matėme, buvo daug mažiau, ne vieno klausimo ir mes laukėme, kad ir ta kryptis būtų konkretesnė ir aiškesnė“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, D. Trumpo kalboje matyti, kad dėl Ukrainos „dedamos diplomatinės pastangos duoda rezultatą“.
„Mes matome, kad yra tam tikras didesnio įsitraukimo ženklas, tam tikras pozicijos pašvelnėjimas, galime ir pozityvo įžvelgti“, – kalbėjo K. Budrys.
„Tai, kad nebuvo paminėti kiti mums aktualiausi dalykai, susiję su atgrasymu ir gynyba, nematyčiau tame didelės dramos, nes tai, visų pirma, yra Amerikos piliečiams, įstatymų leidėjams skirtas renginys ir jų prioritetai yra šiek tiek kitur“, – teigė jis.
Siekė susigrąžinti Trumpo paramą
Kaip rašė BNS, po praėjusią savaitę tarp Ukrainos ir JAV lyderių kilusio ginčo Baltuosiuose rūmuose, nebuvo pasirašytas minėtas susitarimas, o D. Trumpas sustabdė karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo to laiko V. Zelenskis siekė susigrąžinti D. Trumpo paramą. Socialiniuose tinkluose jis paskelbė, jog apgailestauja dėl ginčo ir nori ištaisyti padėtį.
Antradienio kreipimesi į JAV Kongresą D. Trumpas garsiai perskaitė laišką, kurį teigė gavęs iš V. Zelenskio.
G. Nausėda teigė, besitikintis, jog šalims pavyks grįžti prie derybų stalo ir priimti sprendimus, kurie „yra pati realiausia ir stipriausia saugumo garantija Ukrainai“.
Saugumo situaciją ketvirtadienį Briuselyje aptars ir Europos šalių lyderiai.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai, Vašingtonui sustabdžius pagalbos teikimą.
„Iniciatyva iš esmės reiškia, kad formuojamas 800 mlrd. eurų portfelis Andriui Kubiliui (už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras – BNS), jeigu galima taip metaforiškai išsireikšti. Labai svarbu, kad tas portfelis nebūtų tuščias ir kad mes galėtume kaip galima greičiau pasinaudoti tais finansiniais ištekliais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigė, jog Lietuva pritars siūlymui Ukrainai papildomai skirti 20 mlrd. eurų.
Jis taip pat patikino, jog pakartos jau anksčiau iškeltą siūlymą 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei Bendrijoje.
