Nors nekilnojamojo turto (NT) kainos per penkerius metus paaugo 70 proc., pastarųjų dviejų metų tendencijos rodo būsto rinkos stabilizaciją, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius. Kaip rodo centrinio banko prognozės, artimiausiais metais būsto rinką turėtų skatinti atlyginimų augimas, nusistovėjusi infliacija bei mažėjantis EURIBOR.
„Nuo 2019 m. būsto kainos dabar jau užkilusios yra beveik 70 proc. Tai yra tikrai daug, (…) bet, jeigu žiūrime nuo lygio prieš dvejus metus, tas pakilimas siekia 9 proc., jeigu žiūrime į lygį prieš metus – pakilimas siekia tik 3 proc.”, – šeštadienį vykstančioje Būsto mugėje kalbėjo J. Markevičius.
„Nors kainos ir pakilusios, jos nebeauga taip sparčiai – nuo tada, kai palūkanų normos pradėjo kilti, jos (būsto kainos – ELTA) pradėjo daugiau mažiau stagnuoti ir mes jau turime bene 2 metus, kai kainos pakankamai normaliai vystosi, bet jų lygis yra padidėjęs“, – tikino LB atstovas.
Tiesa, centrinio banko skaičiavimais, 60 kv. m. ploto būsto Vilniuje vidutinė kaina 2023 m. pabaigoje siekė apie 150 tūkst. eurų, kai 2019 m. ši suma sudarė apie 90 tūkst. eurų – per 5 metus nominali būsto kaina sostinėje padidėjo 60 tūkst. eurų.
LB departamento vadovo teigimu, nors atlyginimai šiuo penkerių metų laikotarpiu kilo, susitaupyti būstui gyventojams trukdė didėjanti infliacija.
„Priklausomai, kur gyveni Lietuvoje, kelių metinių atlyginimų įsigyti būstui reikia vienaip ar kitaip. Vilniuje jų reikia daugiausiai, mūsų skaičiavimais, čia reikia 7 metinių atlyginimų nusipirkti vidutinio dydžio būstą, visoje Lietuvoje – apie šešių, o Panevėžyje, kur būstas iš visų didesnių miestų yra įperkamiausias, reikia bent 3,7 metinių atlyginimų, norint įsigyti būstą be paskolos“, – aiškino J. Markevičius.
Europos centriniam bankui (ECB) šiemet jau du kartus sumažinus bazines palūkanų normas, rinkos tikisi dar vieno mažinimo – kaip skaičiuojama, tai turės įtakos būsto paskolų rinkos atsigavimui, auginančiam ir paklausą. Tiesa, pasak J. Markevičiaus, tikėtis galima ir mažėjančios bankų nustatomos paskolų maržos.
„Bankų marža mažėjo pastaraisiais metais – jeigu 2019 m. ji siekė 2,5 proc., tai dabar ji siekia 1,5 proc. – tiek dėl didėjančios konkurencijos, tiek dėl to, kad bankams turint pakankamą pelningumą nebereikia laikyti aukštų maržų“, – teigė LB departamento vadovas.
Pasak centrinio banko, teigiamą postūmį būsto rinkai turės 8-9 proc. sieksiantis atlyginimų augimas iki 2026 m., 1 proc. šiemet ir 2 proc. ribose kitąmet besilaikysianti infliacija.
„Perkamoji galia leis žmonėms sutaupyti daugiau lėšų ir jas skirti NT rinkai“, – aiškino J. Markevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra kalbėjusi apie kartu su centriniu banku ruošiamą siūlymų paketą, kuris ilguoju laikotarpiu padės didinti būsto prieinamumą šalyje.
Politikės teigimu, siekiant pagerinti būstų didžiuosiuose miestuose prieinamumą ir įperkamumą bei norint palengvinti skolinimąsi pirmam būstui, reikia įtikinti bankus sumažinti skolinimosi sąlygų griežtumą, reikalauti mažesnio pradinio įnašo.
