Maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas, o dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios, maisto tiekimo grandinės dalyviai lengviau perkėlė išaugusius kaštus vartotojams, rodo Lietuvos banko (LB) sausį vykdytas maisto kainų tyrimas.
LB konstatuoja, kad energijos išteklių brangimas Lietuvoje turėjo didesnę įtaką maisto kainoms nei vidutiniškai euro zonoje.
Be to, teigiama, jog maisto infliacijos pikas jau pasiektas, o ateityje sąnaudų įtaka kainoms turėtų silpnėti.
Pasak LB Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko, tyrimas atliktas atsižvelgus į labai aukštą maisto kainų infliaciją Lietuvoje bei dėl to „gerai suprantamą“ visuomenės susirūpinimą. Tyrime siekta ekonomiškai įvertinti maisto prekių kaip grupės kainų raidą.
„Pagrindinį dėmesį skyrėme sąnaudų raidos įvertinimui ir palyginimui su kainų raida“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Dabušinskas.
„Svarbi žinutė yra, kad makroekonomikos Lietuvos ekonomikos raida buvo sėkminga. Tai reiškia, kad jeigu ekonomikoje gamybininkai susidūrė su sąnaudų didėjimu. Tai vartotojų auganti perkamoji galia leido gana greitai perkelti šias sąnaudas į kainas“, – kalbėjo jis.
Pieno, aliejaus, kiaušinių kainos jau viršija ES lygį
Kaip rodo LB analizė, maisto produktų brangimas nuo 2022 m. rugsėjo tapo pagrindiniu infliaciją lėmusiu veiksniu. Pasak LB, naujausiais duomenimis, maisto produktai gruodį buvo trečdaliu brangesni nei 2021 m. gruodį.
Banko vertinimu, panašiai kaip Lietuvoje maistas brango ir Estijoje (31 proc.) bei Latvijoje (29 proc.), kai Europos Sąjungos vidurkis gruodį siekė 18,2 proc. Lietuvoje rodiklis siekė 33,5 proc.
„Sparčiau nei ES brangęs maistas Lietuvoje lėmė, kad maisto produktų kainų lygis mūsų šalyje reikšmingai priartėjo prie ES kainų lygio“, – konstatuoja Lietuvos centrinė finansų institucija.
„Tai mūsų ekonomistų įvertis, galimai per 2022 m. būsime pasiekę 98 proc. ES maisto kainų lygio. Priartėjimas labai reikšmingas dėl labai spartaus maisto pabrangimo. Dar neviršijame vidutinio ES kainų lygio, kitos Baltijos šalys jau galimai turi maisto kainų lygį šiek tiek aukštesnį nei ES vidurkis“, – pabrėžė A. Dabušinskas.
LB teigimu, dalies produktų, pavyzdžiui, aliejaus, pieno, sūrio, kiaušinių kainos jau viršija ES kainų lygį, jo dar nepasiekė mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių kainos.
„Prie infliacijos labiausiai prisideda duona ir grūdų produktai, mėsa ir jos produktai bei pienas ir jo produktai. Šios trys produktų grupės lemia 55 proc. visos maisto produktų infliacijos“, – teigė A. Dabušinskas.
Išaugusius gamybos kaštus perkėlė galutiniam vartotojui
LB skaičiavimais, didžiausią maisto gamintojų sąnaudų dalį – apie 60 proc. – sudaro energijos ištekliai ir žaliavos, kurie brango labiausiai.
„Šiluma maisto gamintojams pernai brango beveik dvigubai, o elektra – 2,5 karto. Maisto prekybininkams, kaip ir maisto gamintojams, labiausiai kilo energijos kainos“, – komentuoja LB.
Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Anot LB, maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos.
Tuo tarpu žemės ūkio sektoriaus gamybos išlaidos, LB tyrimo duomenimis, augo lėčiau nei žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produktų supirkimo kainoms padidėjus daugiau nei 50 proc., gamybos išlaidų augimas nesiekė 27–30 proc.
Vis dėlto, LB vertinimu, santykinai didelė paklausa ir išsilaikiusi gyventojų perkamoji galia buvo tie veiksniai, dėl kurių susidarė palankios sąlygos perkelti išaugusius gamybos kaštus į galutines kainas.
Bankas, įvertinęs, kaip sukuriama pridėtinė vertė pasiskirstė tarp darbuotojams mokamų atlyginimų ir kapitalo pajamų, pažymėjo, jog darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis 2022 m. III ketvirtį buvo nežymiai mažesnė nei ilgalaikis vidurkis. Tuo metu maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje – ji yra reikšmingai didesnė.
„Tai rodo, kad šių sektorių sukuriamoje pridėtinė vertėje kapitalo pajamos, kurios nusako įmonių pelnų dinamiką, neaugo sparčiau nei atlygis darbuotojams“, – aiškina LB.
„Makroekonomikos Lietuvos ekonomikos raida buvo sėkminga. Tai reiškia, kad jeigu ekonomikoje gamybininkai susidūrė su sąnaudų didėjimu, vartotojų auganti perkamoji galia leido gana greitai perkelti šias sąnaudas į kainas“, – aiškino A. Dabušinskas.
Kartu LB akcentuoja nepastebėjęs, kad maisto produktų tiekimui svarbių veiklų pelningumas buvo „išskirtinai didelis“.
„Ką matome šiuose duomenyse, kad pelno ir mišriųjų pajamų kiekis yra šiek tiek didesnis nei istorinis vidurkis žemės ūkio sektoriuje, tuo metu maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje pelno ir mišriųjų pajamų dalyje, pelnas mažesnis nei vidurkis. Tai rodo, kad maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje nematome, kad pelno dalis būtų smarkiai pakitusi. Atsižvelgiant į istorinius svyravimus, šie rodikliai yra arti istorinių tendencijų“, – LB išvadas dėstė banko ekonomistas.
Kainų pikas jau praeityje
LB prognozuoja, kad maisto produktų kainų augimas lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos.
Bankas daro išvadą, jog atsparumas energetikos šokams yra svarbus visos ekonomikos, ne tik maisto kainų raidos kontekste, o energetikos srityje reikalingi struktūriniai pokyčiai.
„Pikas jau praeityje, tačiau nemanome, kad maisto kainų infliacijos lėtėjimas bus tolygus ir atspindės volatilius energetikos rinkos pokyčius“, – sakė A. Dabušinskas.
