Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Eduardo Manovo gynėjo Mindaugo Barkausko skundą, kuriuo prašyta griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į švelnesnę.
Šiaulių apygardos teismas E. Manovo suėmimą sausio pradžioje pratęsė dar trims mėnesiams.
Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis ilgą laiką laikydamasis ypatingai sudėtingos konspiracijos už piniginį atlygį vykdė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) užduotis, rinkdamas bei perduodamas šią užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.
Asmuo kaltinamas nuolat rinkęs minėtą užsienio organizaciją dominusią informaciją, ją analizavęs, daręs apibendrinimus ir vertinimus, rengęs informacines pažymas rusų kalba ir šiuos duomenis nuotoliniu būdu perdavinėjęs Rusijos žvalgybai šifruotais pranešimais.
Šiaulių apygardos teisme E. Manovo byla bus pradėta nagrinėti sausio 27 dieną.
Jis sulaikytas 2024-ųjų sausio 13 dieną, sulaikymo metu rastos šnipinėti naudotos priemonės.
Prokuratūros duomenimis, asmuo Rusijos karinės žvalgybos GRU užsakymu galėjo veikti nuo 2018-ųjų.
1942 metais gimęs E. Manovas būdamas kelerių metų su tėvais per sovietų okupaciją buvo išremtas į Rusiją, o į Lietuvą grįžo šaliai atgavus nepriklausomybę, įgijo Lietuvos pilietybę ir įstojo į konservatorių partiją.
E. Manovas 2011 metais su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais (TS-LKD) kandidatavo į Šiaulių miesto tarybą, priklausė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo tarybai, 2014 metais Šiauliuose pristatė savo fotografijų parodą „Lietuva – mano širdyje“.
Prokurorams viešai pranešus apie pateiktus įtarimus, TS-LKD Šiaulių skyrius E. Manovą praėjusio gruodžio viduryje pašalino iš partijos.
Buvusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavedimu Migracijos departamentas yra pradėjęs tyrimą dėl E. Manovo įgytos Lietuvos pilietybės teisėtumo.
Šiuo metu kaltinamasis turi Rusijos ir Lietuvos pasus.
